Pietums – pentograma


Į svečius kartu su filmavimo komanda Alfas atėjo prieš pietų metą. Tad virtuvėje jau laukė paruošti Ksaveros pietūs: cukinija, kietoji aisbergo salotų dalis, petražolės, salieras, svogūnas, pomidoras ir juodosios alyvuogės. „Mėgstate alyvuoges?“, – paklausė Alfas ir kaip atsakymo sulaukė ne paprasto „taip“, o labai įdomios teorijos apie tai, kaip svarbu kasdien suvalgyti vaivorykštę. „Alyvuogės – labai naudingos organizmui, o kadangi šitos – juodos spalvos, tai žiūrėdama į jas pamaitinu ir savo inkstus: juoda spalva aktyvina inkstų veiklą, – paaiškino mokslininkė. – Kasdien ant pietų stalo turi būti penkios spalvos – raudona, geltona, žalia, balta ir juoda. Šiandien valgysiu svogūną - tai balta spalva, petražoles ir salierą – žalia, pomidoras – raudona. Raudona aktyvina skrandžio veiklą, uždega skrandžio ugnį, žalia reikalinga plaučiams. Jau vien žiūrėjimas į spalvotus produktus veikia mūsų vidaus organus. Jeigu neturime visų penkių spalvų ant stalo, labai save skriaudžiame“.

Nemaltos sėmenys – bevertės


Ksavera Vaištarienė yra augalinės mitybos šalininkė, tad vesdama Alfą į valgomąjį, pajuokavo, kad dešra nevaišins, nes seniai jos nė kvapo namuose nėra. Pirmasis “patiekalas” – tai ryškiai raudonos putino uogų sultys. Moteris pabrėžė, kad labai svarbu, jog jose dera skirtingi skoniai – ir kartumas, ir aštrumas, ir aitrumas, ir saldumas, nes sultys sumaišytos su medumi. Skirtingų skonių kaip ir skirtingų spalvų produktų reikia organizmo pusiausvyrai palaikyti. “Kita vaišių stalo naujovė – geltonos spalvos barstalas. Tai malti linų sėmenys ir įvairiausios organizmui reikalingos žolės”, – pristatė žolininkė ir paaiškino, kad nors linų sėmenys yra labai naudingas produktas, tačiau nesumaltų jų organizmas tiesiog neįsisavina. “Pirmiausia sėmenis reikia kiek pakaitinti sausoje keptuvėje, kol pradeda šokinėti, antraip jų milteliai bus labai riebūs. Tada sėmenis sumalame kavamale. Kad paruoštume barstalą, kuris yra tikra sveikatos bomba, į sumaltus linų sėmenis visų naudingųjų žolelių dedame po vieną arbatinį šaukštelį“, – pamokė žolininkė.

Kava yra vaistas


Visgi neįprastos sveikuolės Ksaveros vaišės baigėsi gana įprastai – kavutės gėrimu. Moteris buvo paruošusi dviejų rūšių kavos – kiaulpienių ir gilių. „Kiaulpienių kava valo ir skystina kraują, labai tinka turintiesiems aukštą kraujospūdį ir cholesterolį, tačiau visiškai netinka, jeigu žemas hemoglobino rodiklis. Žmonėms, kurių kraujyje per mažai hemoglobino, reikia gerti dilgėlių arbatą.“ Ir kiaulpienių šaknis, ir giles kavai Ksavera renka, džiovina ir mala pati. „Visgi aš kiek pakeičiau gilių kavos ruošimo būdą, – prasitarė moteris. – Visur rašoma, kad nuluptos gilės turi būti mirkomos ir verdamos piene, bet aš jas išmirkau ir vandenyje, nes pienas gali sugadinti: gilės gali pradėti rūgti ir pelyti. Į gilių kavą dedu ir cikorijos – dėl spalvos. Man patinka ruda spalva.“ Pasak mokslininkės, gilių kava taip pat valo kraują: suriša visus jame esančius teršalus ir pašalina. „Jei tokių nevartosi, kas gi suriš teršalus? – klausia moteris. – Jie ir liks organizme“.

Mokslininkė griauna sveikuolių mitus: kava yra vaistas

Prie kavutės Ksavera patiekė viso grūdo „duoniukų“ – kvietinių, avižinių. „Ir padauginti nereikėtų – pamokė saiko šalininkė. – Štai aš ryte suvalgau tokį vieną, prie kavos. Beje, mėgstu ir paprastą kavą, nes ji irgi turi savybę surišti teršalus, kurie organizme išsiskyrė naktį. Visi tik ir kalba: oi, kofeinas negerai! Tačiau koks kofeinas? Jeigu kava seniai malta, tai kofeinas seniai išgaravęs. Bet niekas nekalba apie taninus, kurie yra labai svarbūs. Kaip tik taninai suteikia kavai rudą spalvą ir puikiai suriša teršalus. Net ir parduotuvinė kava yra vaistas. Žinoma, jei vartojamas su saiku. Pusantro šaukštelio kavos kartą per dieną yra net labai gerai!”.

Kaip pasigaminti kiaulpienių ir gilių kavos, kodėl svarbu šarminti organizmą ir kas tai daro bei daug kitų žolininkės patarimų išgirsite laidoje „Alfas Out“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt