Kaip skaniai ir lengvai pagaminti šį svetimšalį augalą, parodė „Kūno kultūros“ įkūrėjas Mykolas Lepeška ir šefas Ignas Štuka.
„Iš tiesų artišokas yra ne daržovė, o gėlė, tiksliau – dagių šeimos augalas. Jis mena gilią istoriją – dar VIII a. pr. m. e. sukultūrintus artišokus apdainavo pats Homeras. Taigi Europoje šis augalas buvo kultūrinamas nuo seno, – pasakoja M. Lepeška. – Artišokai ypač populiarūs Viduržemio jūros regione. Didžiausia artišokų augintoja yra Italija, kiek mažiau užaugina Ispanija, Graikija. Visai neseniai artišokai pradėti auginti ir Šiaurės Afrikoje.“
Geriausi artišokai, anot jo, skinami gruodžio–kovo mėnesiais, bet dar ir balandį jų galima įsigyti ir Lietuvos parduotuvėse. Visus metus dėl palankių klimatinių sąlygų artišokų derlius gaunamas tik Kalifornijoje, kur užauginami visi Amerikos rinkai skirti artišokai.
Beje, artišokai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Jie vieni turtingiausių žmogaus organizmui reikalingų antioksidantų.
Nuo ko pradėti
Pirmiausia artišokus reikia nuvalyti. Iš pradžių nuskabomi apatiniai augalo žiedlapiai, jie yra labai kieti ir nevalgomi. Taip pat nuskutamas kotas. Visas žiedas gražiai apipjaustomas iki žiedo šerdies. Prapjautas artišokas gana greitai oksiduojasi, todėl ant jo reikia išspausti citrinos sulčių, kad augalas nepajuoduotų. Tuomet iki pat viduje esančio žiedo nupjaunama artišoko viršūnėlė ir vėlgi apšlakstoma citrinos sultimis.
Apipjaustytas artišokas pamerkiamas į vandenį, į kurį taip pat įlašinama citrinos sulčių, įberiama žiupsnelis druskos.
Nupjaunamas nevalgomas artišoko kotas. Kepti skirtas artišokas perpjaunamas perpus ir išvalomas nevalgomas jo vidus, kuriame yra nuodingų plaušelių.
Nuvalius artišoką valgomos dalies lieka nedaug, ji sudaro vos 15–20 proc. viso žiedo, tačiau jo skonis tikrai atperka visas pastangas.
Gaminimas
Pirmas būdas – garinimas
Į puodą įpilama vandens ir įdedamas specialus garinti skirtas indas – ant jo vėliau padėtas artišokas išverda garuose. Į vandenį įmetamos kelios šakelės šviežių čiobrelių ir kelios skiltelės česnako, įdedamas artišokas. Uždengtame puode jis garinamas apie 20 min.
Lengviausias būdas sužinoti, ar artišokas jau išvirė, – patikrinti, ar lengvai atsiskiria jo lapeliai.
Antras būdas – kepimas
Perpjauto artišoko puselės šiek tiek padruskinamos, iš abiejų pusių apšlakstomos alyvuogių aliejumi ir sudedamos į kepimo indą. Ant jų užmetamos kelios šviežio čiobrelio šakelės, o česnako skiltelės pakišamos po jais. Iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje artišokai kepami apie 20 minučių.
Derantis pagardas – naminis majonezas
Kol artišokai verda ir kepa, galima pasigaminti prie jų puikiai tinkančio česnakinio naminio majonezo.
Pirmiausia susmulkinama pora česnako skiltelių. Į dubenį įleidžiamas kiaušinio trynys, įdedamas šaukštas garstyčių, įberiamas žiupsnelis druskos.
Išplakus iki vientisos masės vis dar maišant plona srovele pilamas aliejus. Itin svarbu aliejų pilti iš lėto, mat per greitai supylus, jis atsiskirtų nuo kiaušinio trynio. Galiausiai įdedamas smulkintas česnakas ir vėl viskas gerai išmaišoma.
Majonezą galima pasigaminti pagal savo skonį – mėgstantys rūgščiau gali įlašinti daugiau citrinos sulčių, jeigu norima skystesnio majonezo, galima įpilti šalto vandens.
Garuose virti ir kepti artišokai serviruojami su česnakiniu naminiu majonezu, o ant viršaus pašlakstoma šiek tiek žolelių aliejaus.
„Patogiausia artišoką valgyti lupant po lapelį ir mirkant į padažą, o tada priekiniais dantimis nutraukiant nuo skaidulų minkštąją mėsingą dalį. Aplaužius lapelius likusią žiedo dalį galima valgyti šakute ir peiliu“, – moko M. Lepeška.
