Triukas auginantiems žalumynus ant palangės – krapai išdygs vos per kelias dienas

Pavasarį žalumynus norisi raškyti saujomis, o jų aromato įkvėpti visa krūtine. Ant palangės pasisėjus krapų, netruksite šiuos norus įgyvendinti. Juos auginti nesunku, jie nereikalauja daug priežiūros, tačiau prieš sėjant nepamirškite padaryti vieno dalyko – tuomet krapai išdygs vos per kelias dienas.

Kad sėklos sudygtų greičiau

Lietuviai jau atrado mūsų kraštui mažiau tradicines žoleles, tokias kaip kaip rozmarinai, kalendros ar bazilikai, vis tik populiariausiųjų topuose karaliauja tie žalumynai, be kurių lietuviška virtuvė sunkiai įsivaizduojama, – krapai, petražolės ir svogūnų laiškai.

Didesnis dėmesys ekologijai, sveikam gyvenimui būdui skatina vis daugiau žmonių patiems išbandyti sėją.

Kaip pranešime žiniasklaidai pasakoja „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo, krapai nereikalauja ypatingų dirvos sąlygų, tačiau mėgsta derlingą, gerai sukultūrintą ir drėgną žemę. Jie turėtų augti saulėtoje vietoje, tad įkurdinkite juos ten, kur netrūks šviesos.

„Sėja darže prasidės tik pavasariui gerokai įsibėgėjus, bet krapų greitai ir be vargo galima užsiauginti ir namuose. Jie puikiai augs ir balkone ar ant lango nedideliame vazonėlyje. Pripildykite jį derlingos, laidžios žemės, pavyzdžiui, paruoštos daržovėms auginti, tada maždaug 1–2 cm gylyje berkite sėklas ir palaistykite. Laikykite vazonėlį saulėtoje ir šiltoje vietoje. Nepamirškite reguliaraus laistymo, kuris yra būtinas, tačiau nepersistenkite. Krapai mėgsta drėgną, bet neperlaistytą dirvą“, – pataria V. Paukštelo.

Pirmuosius valgyti tinkamus lapus nuskabysite maždaug po 6–8 savaičių. Augalų žinovė rekomenduoja pasisėti krapų kas dvi savaites – taip namuose visuomet turėsite šviežių žalumynų, kurie sriuboms, troškiniams, salotoms ar šviežioms bulvėms suteiks nepakartojamą aromatą.

„Jeigu negalite sulaukti, kada išdygs pirmieji krapai, yra ir viena gudrybė, kad jie pasirodytų greičiau. Panaudojus medžiaginį maišelį ir vandenį, pirmieji daigai pasirodys ne po savaitės ar net dar ilgiau, o jau po maždaug keturių dienų. Visa esmė slypi tame, kad tokiuose augaluose kaip krapai ir petražolės yra eterinių aliejų, kurie prailgina augimo procesą. Jei prieš sėdami sėklas jas pamirkysite, atsikratysite aliejų, ir augalas greičiau sudygs. Tad sudėkite krapų sėklas į medžiaginį maišelį ir panardinkite į 50–60 laipsnių temperatūros vandenį, palaikykite 2 minutes. Tada įdėkite į indą su šaltu vandeniu ir palaukite 2 dienas. Nepamirškite reguliariai keisti vandens. Praėjus šiam laikui sėklas išimkite, išdžiovinkite ir dėkite į dirvą vazonėlyje“, – patarimu dalijasi V. Paukštelo.

Pavasarinei gaivai – greita ir sveika krapų užtepėlė

Užaugus pirmajam derliui, idėjų krapų panaudojimui tikrai netrūksta.

„Senieji prietarai bylojo, kad pakanka pakabinti krapus prie virtuvės lango, ir būsite apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Dvasios dvasiomis, bet švieži krapai jūsų patiekalus apsaugos nuo blankumo. Jie yra nuostabi gamtos dovana, kurią verta naudoti ištisus metus ir pačiuose įvairiausiuose patiekaluose: gardinti sriubas, troškinius, gausiai dėti į agurkų ar pomidorų salotas, šaltibarščius. Su jais pagaminti padažai tiks ne tik tradiciniams bulviniams blynams, bet ir įvairiems mėsos, žuvies patiekalams. Šiems pakanka tik sumaišyti saują krapų, grietinę, šaukštelį Dižono garstyčių ir paskaninti citrinos sultimis. Žuvis su tokiu padažu suskambės naujomis skonio natomis“, – idėjomis dalijasi kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.

Kulinarijos technologė kviečia iš pirmojo krapų derliaus pasiruošti ir skanią užtepėlę, kuri tiks ir ant rytinio skrebučio, ir kaip skanus pagardas dažyti šviežio derliaus daržoves: morkas, ridikėlius, agurkus.

Krapų užtepėlė

Porcijos: 3
Gaminimo laikas: 15 min.

Reikės:
180 g varškės,
2 šaukštų linų sėmenų,
ryšulėlio krapų,
½ puodelio grietinės,
baltųjų pipirų,
muskato riešuto,
itališkų žolelių mišinio,
tarkuotos citrinos žievelės,.

* Įkaitintoje sausoje keptuvėje paskrudinkite linų sėmenis. Susmulkinkite krapus.
* Varškę sumaišykite su grietine ir linų sėmenimis, pagardinkite pipirais, muskato riešutu, citrinos žievele ir itališkų žolelių mišiniu.
* Sudėkite krapus ir gerai išmaišykite. Atvėsinkite šaldytuve.

Morkų lapeliai – ir arbatai, ir apkepui

Tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė Renata Šniolienė pasakoja, kad apie žalumynus ant palangės pagalvoja vos pasibaigus žiemos šventėms.

„Pas mamą ir močiutę ant palangės šaltuoju metų laiku stiklainiuose visada mirkdavo svogūnų galvos. Žiemą nusipirkti šviežių žalumynų nebuvo jokių galimybių, tad šeimininkės augindavo svogūnų laiškus maisto puošimui. Perėmiau šią tradiciją ir aš, nors dabar nusipirkti svogūnų laiškų nebėra problemų. Graži ir labai jauki ta žaluma ant palangių“, – dalijasi tinklaraštininkė.

Pirmieji, kurių daiginimo žiemos metu ėmėsi Renata, ir buvo svogūnai. Tačiau po to, kai vieną dieną rūsyje rado jau labai smarkiai sudygusių morkų – dygdamos patamsyje jos buvo išauginusios baltus lapus – suprato, kad asortimentas gali smarkiai plėstis.

„Man taip pagailo tos naujos gyvybės, kad morkas sukišau į žemes vazonuose. Tuomet dar nekilo mintis valgyti lapijos, tačiau tik iki tol, kol pas draugės mamą paragavau morkų lapų arbatos – ji buvo itin kvapni ir gardi. Pasidomėjau naudojimo būdais ir dabar vienas mėgstamiausių varškės apkepų yra su rūkytu kumpiu ir galybe šviežių morkų lapų“, – dalijasi patirtimi.

Skaniausi lapeliai – kininio bastučio

Asortimentas dar labiau išsiplėtė tuomet, kai eksperimentus virtuvėje mėgstanti tinklaraštininkė suprato, jog daugumos šakninių daržovių lapai yra valgomi ir kai kuriais atvejais netgi vertingesni už pačią daržovę.

„O didžiausią atradimą padariau tuomet, kai pabandžiau į vandenį merkti ne visą daržovę, o tik galiukus, kuriuos, ruošiant daržoves maisto gamybai, visada išmetame. Taip pradėjau daiginti morkų, burokėlių, pastarnokų, ridikų nuopjovas. Derlius, žinoma, nėra gausus, bet sumuštiniams ar vienakąsniams visada pakankamas“, – pasakoja.

Renatai labiausiai patiko švieži kininio bastučio lapeliai, tačiau ši daržovė dar gana reta mūsų parduotuvėse. Neatsivalgomi yra ir burokų, morkų, pastarnokų, petražolių, kaliaropių ar ridikų lapeliai. Į vandenį galima merkti ir nupjautus pekino kopūsto, pankolio galus. O labiausiai Renatą nuvylė ropės lapai – jie buvo aitrūs.

Kaip greitai sulaukia derliaus

Pasiteiravus, kokia yra daiginimo ABC, Renata tikina: „Viskas labai paprasta: jei daiginame svogūnus ar česnakus, merkiame juos į vandenį iki pusės. Jei daiginame nupjautus daržovių galiukus, tiesiog sudedame juos į kiek gilesnę lėkštę ir pilame vandens iki vietos, iš kur dygs lapeliai – jie neturėtų būti apsemti. Vandenį keisti nėra būtinybės, svarbu nepamiršti lėkštes juo papildyti, nes dalis susigeria į daržovę, kita dalis išgaruoja.“

Kaip greitai ir kokio derliaus galima sulaukti – priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Pavyzdžiui, – kambario temperatūros, šviesos, vandens kiekio ir turbūt pačios daržovės gyvybingumo. Dažniausiai daiginu tas daržoves, kurios jau rodo gyvybės ženklus. Arba panaudojus pekino kopūstą, kurio apatinė dalis niekur nenaudojama, iškart jį merkiu ir laukiu žalios lapijos.
Teisybės vardan reikėtų paminėti, kad taip auginami lapeliai neturi tokios pačios maistinės vertės, kaip augę normaliomis sąlygomis – auginu lapelius labiau dėl malonumo matyti šviežią žalumą ir degustuoti pavasarinius skonius“, — užkrečiamai pasakoja „Kūmutės virtuvė“ autorė.

Na o kai ant palangės auginamos daržovės nebeleidžia lapelių, kai labai suminkštėja, kai pabąla vanduo – signalas, kad ją metas mesti lauk.

Tinklaraštininkė primena, kad daiginti galima ir žirnius, saulėgrąžas, gražgarstes, liucerną, kalendrą ir galybę kitų vadinamų mikro žalumynų.