Ką patiria organizmas, kai žmogus kiekvieną dieną valgo persimonus – pernelyg jų prisišveitus galima ir ant operacinio stalo atsidurti

Ruduo, tai persimonų – ryškiai oranžinės spalvos sultingų ir gardžių vaisių – sezonas. Be to, kad yra skanūs, persimonai vertinami ir dėl galybės juose esančių naudingų medžiagų, įskaitant ir deficitinį jodą. Visgi padauginti šių vaisių nevalia: pernelyg daug jų prisišveitus galima ir ant operacinio stalo atsidurti.

Tačiau pirmiausia – apie persimonų naudą: juk šie iš Kinijos atkeliavę vaisiais visokeriopai gerina sveikatą. Pavyzdžiui, jie:

• prisideda prie odos grožio puoselėjimo, stiprina regėjimą, kadangi juose gausu raudonai oranžinio augalinio pigmento beta karotino (provitamino A);

• palaiko normalią skydliaukės funkciją, kadangi turi jodo;

• didina hemoglobino lygį, nes turi geležies;

• didina darbingumą ir padeda sutramdyti stiprias negatyvias emocijas: už tai atsakingi B grupės vitaminai ir magnis;

• lengvina virškinimą: tai su pektinais (augalų ląstelių sienelėse randamais polisacharidais) siejamas poveikis;

• padeda sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą ir širdies darbą: taip yra dėl vaisiuose esančio kalio ir fosforo;

• gerina inkstų ir kepenų funkciją.

Persimonai saugo nuo demencijos

Kelią demencija padeda užkirsti persimonuose esantis antioksidantas beta kriptoksantinas.

Kaip rodo tyrimai, kuriuose dalyvavo 7,2 tūkst. žmonių, didesnė tokių antioksidantų kaip liuteinas, zeaksantinas ir beta kriptoksantinas koncentracija kraujyje lemia mažesnę tikimybę, kad, praėjus dešimčiai metų, ims reikštis silpnaprotystė, rašoma portale „Doctorpiter“. Tie tyrimo dalyviai, kurių kraujyje minėtų medžiagų buvo mažiau, pasirodė labiau linkę į demenciją. JAV mokslininkų darbuose nurodoma, kad antioksidantai gali padėti apsaugoti galvos smegenis nuo oksidacinio streso, ilgainiui nulemiančio tam tikrus ląstelių pažeidimus.

Pernai grupė japonų mokslininkų pernai priėjo išvadą, kad persimonams yra būdingas tam tikras priešvirusinis poveikis, todėl juos vartojant gali palengvėti COVID-19 eiga. Taip, esą, vyksta dėl taninų. Pavyko nustatyti, kad iš persimonų išgaunamas taninas yra pajėgus nuslopinti SARS-CoV-2 aktyvumą: jo veiksmingumas priklauso nuo medžiagos koncentracijos ir veikimo laiko.

Tiems, kuriuos domina energinė produktų vertė, galima pranešti, kad persimonuose nėra riebalų, o 100 gramų vaisių turi 16,9 gramo angliavandenių ir 53–60 kalorijų.

Nepaisant ganėtinai įspūdingų naudingų savybių sąrašo, pernelyg žavėtis persimonais nepatartina – bent ne visiems. Jei juos vartosite pernelyg gausiai (pavyzdžiui, po kilogramą per kartą), be to, tuščiu skrandžiu, gali ištikti žarnų nepraeinamumas, o dėl šios būklės net ant operacinio stalo galima atsidurti. Gydytojai teigia, kad persimonų ir kitų sutraukiamąjį poveikį turinčių uogų ir vaisių mėgėjai rizikuoja įsitaisyti vadinamąjį fitobezoarą – iš skaidulų sudarytą gumulą. Minėtina, kad šie svetimkūniai kartais pasiekia tokius matmenis, kad okupuoja visą organo ertmę, o jeigu taip nutinka, prireikia operacijos.

Persimonus galima valgyti ne visiems

Deja, tam tikros sveikatos bėdos laikytinos griežta vitaminų bombomis tituluojamų persimonų kontraindikacija.

„Nors savo išvaizda persimonas labiau primena vaisių, visgi tai yra uoga. Ir net lyginant persimoną su vaisiais, jis būtų vienas kaloringiausių – net 127 kcal/100 g. Įdomu, kad japoniška jų rūšis turi dvigubai mažiau kalorijų – vos 70 kcal. Vis dėlto Lietuvoje šis vaisius atvežamas iš Ispanijos ir Italijos. Beje, visų dėl didesnio cukrų kiekio baramos vynuogės turi tik 67 kcal /100 g, t.y. net du kartus mažiau nei persimonai. Taigi šiuos vaisius valgyti saikingai“, – teigia dietistė Vaida Kurpienė.

Specialistai tvirtina, kad persimonų nerekomenduojama vartoti:

• tiems, kurie serga cukriniu diabetu, kadangi persimonuose daug natūraliai gamtoje aptinkamo cukraus;

• tiems, kurie turi dėl kasos funkcijos sutrikimų kylančių problemų, taip pat serga pankreatitu (kasos uždegimu);

• tiems, kurie kenčia nuo dažno vidurių užkietėjimo, mat persimonuose gausu taninų – gomurio traukimo pojūtį sukeliančių medžiagų. Taninai suformuoja lipnią, maisto gabaliukus suklijuojančią masę, o šitai gali privesti prie sunkaus vidurių užkietėjimo.

• krūtimi maitinančioms moterims, ypač pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, kadangi persimonuose esančios medžiagos gali išprovokuoti kūdikio vidurių užkietėjimą ir pilvo dieglius;

• mažamečiams vaikams;

• senyvo amžiaus piliečiams: anot specialistų, dėl senstant vykstančių procesų paprastai sumažėja skrandžio rūgštingumas, pablogėja virškinamojo trakto gleivinės būklė ir peristaltika, o vaisiai ir uogos, kuriose gausu taninų, kaip jau minėta, didina iš skaidulų sudarytų svetimkūnių susiformavimo skrandyje riziką.

Kaip tinkamai laikyti persimonus

Specialistai persimonus pataria laikyti tokioje vietoje, kurioje tvyro maždaug nulio laipsnių temperatūra ir didelis oro drėgnumas. Tokiomis sąlygomis laikomi persimonai naudingųjų savybių nepraranda net 2–3 mėnesius.

Daugelio rūšių persimonai pardavinėjami pakankamai sunokę – minkšti ir sultingi, todėl juos transportuoti reikia atsakingai, sudėjus taip, kad nebūtų pažeista odelė. Jei vaisiaus luobelė įtrūksta, jį reikia pasistengti kuo greičiau suvartoti – ilgesniam sandėliavimui toks nebetinkamas.

Kaip vartoti? Jei įsigijote nesunokusį, jį laikykite kambario temperatūroje. Jei jis jau sultingas ir tinkamas valgyti, bet norite dar pataupyti, ilgiau išsaugosite padėję į šaldytuvą. Dažniausiai persimonai valgomi švieži, trinami desertams, pavyzdžiui, su ispaninio šalavijo sėklomis. Bet tinka ir kepant pyragą, ruošiant želę, iš jų verdamas marmeladas.