Ekspertai pasakė, kokius produktus būtina plauti prieš ruošiant maistą – po to, ką sužinosite, visam laikui pakeisite gaminimo įpročius

Didžioji dauguma mūsų žino kokius produktus rinktis, kad būtų kuo didesnė nauda mūsų sveikatai, kokius patiekalus ir kaip juos gaminti, kad skrandis padėkotų. Tačiau dažnas mūsų ne visada žino, kaip tam tikrus produktus apdoroti, kad įvairūs chemikalai ar bakterijos neužterštų mūsų gaminamo maisto. Šį kartą apie maisto plovimą – reikia jį plauti ar ne? Sveikatos specialistų pateikta ABC apie maisto plovimą daugelį nustebins ir privers atnaujinti žinias.

Vaisiai, daržovės, įvairios salotos

Vaisius, uogas, daržoves būtina plauti prieš vartojimą su tekančiu šaltu vandeniu. Jei yra žinoma, kad vaisius ar daržovė yra iš kitos šalies ir galimai paviršiuje yra cheminių medžiagų, plauti reikia kiekvieną po tekančiu vandeniu apie 20-30 s. Taip gali būti pašalinta apie 80 proc. chemikalų.

„Tiesa, šaldytų daržovių ar uogų plauti nereikia, bet kartais priklauso nuo gamintojo. Visos lapinės daržovės, salotos turi būti kruopščiai plaunamos, nes gali būti žemių likučių, kuriuose ne tik gali būti mikroorganizmų, bet ir parazitų. Dažniausi apsinuodijimai ir būna dėl nepakankamai nuplautų daržovių, kurios vartojamos termiškai neapdorotos, lyginant su mėsos produktais“, – apie maisto plovimą pranešime žiniasklaidai pasakoja VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto technologė Inga Pupelienė.

Maisto saugos specialistė Akvilė Lekavičiūtė MB “A kokybė” įkūrėja pritaria, kad vaisiai, daržovės ir įvairios salotos yra dažniausiai vartojami niekaip kitaip papildomai termiškai neapdorojant, todėl šie produktai prieš vartojimą privalomai turi būti nuplaunami šaltu tekančiu vandeniu.

Kiaušiniai

Plauti kiaušinius reikėtų tik prieš vartojimą, nes jie natūraliai padengti plėvele, kuri apsaugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo į vidų. Jei kiaušinis naudojamas be terminio apdorojimo, būtinai plauti ir mirkyti su soda.

„Kiaušiniai yra gyvūninis produktas turintis didelę riziką būti užterštais salmonele ir kitomis bakterijomis. Taigi nereikėtų net svarstyti ir prieš vartojimą kiaušinius visada plauti. Kiaušinius rekomenduojama ypač kruopščiai plauti, kai kiaušiniai bus vartojami gamyboje, kur nepasiekiama aukšta temperatūra, pavyzdžiui įvairių kremų ir desertų gamyboje. Tuomet pamerkti į vandens tirpalą su soda, palaikyti apie 20 min ir tada nuplovus tekančiu vandeniu, drąsiai imti naudoti maisto gamyboje,“ – teigia maisto saugos specialistė Akvilė Lekavičiūtė.

Šviežia mėsa, paukštiena, žuvis

Pasak maisto saugos specialistės Akvilės Lekavičiūtės, šviežia mėsa, paukštiena, žuvis neabejotinai turi savyje įvairių mikroorganizmų. Galimai gali būti užkrėsta ir patogeninėmis bakterijomis, kurios gali sukelti žmogui susirgimus, tačiau jų plovimu vandeniu nepašalinsime. Tik padidinsime riziką paskleisti tas bakterijas plovimo metu plačiau ant virtuvės paviršių. Geriausias ir saugiausiais būdas šviežią mėsą, paukštieną ir žuvį vartoti gerai termiškai apdorotą, pasiekiant vidinę ruošiamo patiekalo temperatūrą ne žemesnę kaip +75°C.

Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad paviršiuje esančios bakterijos vis tiek dalinai nuplaunamos, ypač jei mėsa laikoma nusipirkus ilgiau. Tad tam, kad neaptaškyti visų paviršių, reikėtų visgi atitinkamai plauti saugantis, o ne visiškai neplauti.

„Teisės aktai nereikalauja plauti ir termiškai apdorojant pasiekus minimą temperatūrą patogenai sunaikinami, tačiau mano nuomone nuplauti prieš vartojant ar gaminant nėra blogai, tik svarbu, kad būtų laikomasi saugaus plovimo (paviršiai po plovimo nuplaunami, neplaunama ant kempinių ir pan.). Tuo tarpu šaldytą žuvį, mėsą reikia plauti ją atšildžius (defrostavus). O norint sušaldyti, jei žuvis išdorojama, o mėsa ruošiama namuose/ įmonėje, plauti reikia. Tačiau jei žuvis/ mėsa gaunama atvėsinta ir vizualiai gerai atliktas pirminis apdorojimas, galima šaldyti ir neplautą, tačiau reikia aptikrinti ar nėra vidurių likučių, ar išorė švari. Smulkintos mėsos ar faršo plauti nereikia“, – sako technologė Inga Pupelienė.

Džiovinti vaisiai, riešutai ir sėklos

Prekyboje yra įvairiausių riešutų, sėklų, džiovintų vaisių ir įvairių receptų, kai kurie yra apdoroti konsevantais. Ar būtina plauti šiuos maisto produktus prieš vartojant?

„Patariame nusipirkus pakuotę, visada perskaitykite ant jos esančią ženklinimo etiketę. Jeigu sudedamųjų dalių sąraše randate konservantą sieros dioksidą, prieš vartojimą tokį produktą būtinai nuplaukite vandeniu. Jei tokios informacijos nėra, vadinasi produktai yra saugūs ir juos galite vartoti neplovus. Tačiau taip pat ši grupė produktų – riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai – yra parduodami prekybos centruose ir nepakuoti, sveriami. Visų mūsų supratimas apie higieną yra skirtingas, talpos dažnai paliekamos atviros, ne visada užtikrinama higiena įsidėjimui skirto inventoriaus, todėl nupirkus sveriamus riešutus, sėklas ar džiovintus vaisius nepabijokite ir nuplaukite juos vandeniu“, – teigia maisto saugos specialistė, MB “A kokybė” įkūrėja Akvilė Lekavičiūtė.

Tuo tarpu technologė Inga Pupelienė sako, kad džiovinti vaisiai, riešutai ar sėklos nebūtinai kenksmingi tik dėl sulfitavimo, gali būti likučių ir nuo pačio perdirbimo, džiovinimo, riešutų lukštenimo, todėl tikrai galima ir reikėtų nuplauti visus džiovintus vaisius, riešutus ar ar sėklas.

„Sieros dioksido pašalinimui kartais neužtenka tik nuplauti produktus, reikėtų juos pamirkyti. Tuomet dalis sieros dioksido nusiplauna, o dalis oksiduojasi (suskyla), todėl lieka minimalus kiekis. Saugesni ir geriau įsisavinami džiovinti vaisiai, jei jie blanširuojami ir trumpai, 2-3 min. pamirkius, nuplaunami tekančiu vandeniu. Neapdorotus konservantais džiovintus vaisius, riešutus galima vartoti ir neplautus, bet tuomet reikia pasitikėti gamintoju, kad jo produktas kokybiškas ir saugus. Tačiau saugesni ir geriau įsisavinami džiovinti vaisiai, jei jie blanširuojami. Plauti visada geriausia prieš vartojant. Nuplautus ilgiau laikant prasideda greitesni gedimo procesai“, – teigia maisto technologė Inga Pupelienė.

Kruopos, riešutai

Kruopas reikia plauti, nes nuplaunamos įvairios po skaldymo, šlifavimo likusios dalelės, krakmolas. Neplaunamos tik smulkios kruopos, pvz. manų, kukurūzų. Riešutus prieš valgymą net rekomenduojama pamirkyti (2-6 val.), nes ne tik nusiplauna, bet suaktyvėja fermentai (aišku, nekepintuose riešutuose), todėl maistinės medžiagos esančios riešutuose ir sėklose geriau įsisavinami.

Gamindami ypač mėsos ir žuvies patiekalus laikykitės higienos

VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto technologė Raminta Bogušienė sako laikykitės švaros ir tvarkos ypač gamindami mėsos ir žuvies patiekalus:

* Gaminant mėsos ir žuvies patiekalus reikia plauti rankas šiltu vandeniu ne mažiau nei 30 sekundžių naudoti muilą, neliesti jokių įrankių ar paviršių neplautomis rankomis.
* Jei mėsa įsigyjama nesandarioje pakuotėje, prieš gaminant ji turi būti plaunama. Jei pakuotė sandari, plauti nebūtina, nebent matoma išsiskyrusių mėsos skysčių, kraujo ar kitų nepageidaujamų likučių. Tas pats galioja ir žuviai. Dažniausiai mėsos ir žuvies patiekalai gaminami termiškai apdoroti, todėl svarbiausia gaminimo metu storiausioje vietoje pasiekti ne mažiau +75 0C temperatūrą.
* Plauti mėsą ar žuvį atsargiai, neaptaškant paviršių šalia, kitų maisto produktų (salotų, garnyrų ir t.t.).
* Naudoti tik mėsai ir žuviai paskirtus indus, įrankius ir lenteles.
* Po mėsos ir žuvies gaminimo kruopščiai karštu vandeniu nuplauti įrankius, lenteles ir lėkštes.
* Po mėsos ir žuvies gaminimo kruopščiai nuvalyti virtuvės paviršius, išplauti kriauklę.
* Nepadaryti kryžminės taršos – jau pagamintų patiekalų su termiškai neapdorotais.

Visi kiti maisto produktai – daržovės, vaisiai, uogos, riešutai, sėklos, kruopos, kiaušiniai – prieš gaminant turi būti ypač kruopščiai plaunami ar net mirkomi, ypač tie, kurie nebus termiškai apdorojami (salotos, tiramisu desertas ir pan.) – tam, kad pagamintas maistas būtų saugus. O jei yra galimybė, džiovintus vaisius rinkitės tuos, kurie neapdoroti konservantu – sieros dioksidu, natūraliai džiovinti.“