Toliau įvardintos septynios dažniausiai daromos klaidos, dėl kurių dar plačiau paskleidžiamos bakterijos, gadinami indai ir didėja švaistymo mastas, rašoma portale „Prevention“.
1. Ploviklio perdozavimas
Jei plaunant indus kriauklė primena putų sklidiną vonią, nekyla abejonių, kad padauginote ploviklio. Kad indai būtų švarūs, vanduo neprivalo intensyviai putoti, ypač jei yra plaunami indaplovėje. Iš pradžių išbandykite minimalios indų ploviklio gamintojo rekomenduojamos dozės efektyvumą. Jei pasirodys, kad priemonės per mažai, įpilkite jos daugiau. Jeigu ploviklio perdozuosite, jo nepavyks tinkamai nuskalauti, todėl indai atrodys apsinešę matinėmis nuosėdomis, kurios vėliau neišvengiamai pateks į jūsų burną.
Reikšmės turi ne tik ploviklio kiekis, bet ir jo sudėtis. Tokių, kuriuose yra balinamųjų medžiagų, triklozano arba kitų agresyvių antiseptikų, naudoti nerekomenduojama, kadangi nuo jų gali atsirasti daugeliui vaistų atsparių bakterijų. Patartina vengti borakso, galinčio sutrikdyti hormonų balansą, ir 1,4-dioksano, JAV Aplinkosaugos darbo grupės (EWG) priskiriamo galimiems kancerogenams.
2. Vandens švaistymas
Kalbant apie vandens taupymą, tenka pasakyti, kad indų plovimas indaplovėje yra kur kas efektyvesnis negu plovimas rankomis. Pavyzdžiui „Energy Star“ etikete paženklintos indaplovės per ciklą tesunaudoja 11 litrų vandens, o norint išplauti analogišką indų kiekį rankomis, prireikia net apie 100 litrų.
Jeigu indaplovė prisipildo gana greitai, pirminio skalavimo etapą galima praleisti: užteks, jeigu nubraukdami pašalinsite iš lėkščių maisto likučius. Jeigu pripildyti indaplovę pavyksta tik per dvi dienas, indus patartina ir praskalauti, tačiau tuo etapu galima naudoti ir po indų plovimo rankomis likusį vandenį arba laukiant, kol iš dušo tekantis vanduo pakankamai sušils.
Žinoma, ne viską galima dėti į indaplovę, be to, ne visi turi šią mašiną, ir jeigu jūs indus plaunate rankomis ir norite taupyti vandenį, pasirūpinkite silpnos srovės maišytuvu arba įmontuokite į jį aeratorių. Vandens patartina prisipilti į nedidelį dubenį. Kol plausite indus, čiaupas turi būti užsuktas.
3. Kempinės naudojimas
Labai tikėtina, kad šalia jūsų virtuvinės kriauklės guli tikrų tikriausia mikrobų bomba. Privalote žinoti, kad vos colio dydžio kempinės plote gali susitelkti tūkstančiai bakterijų, tokių kaip E. coli (žarnyno lazdelės) ir salmonelės. Deja, kempinės skylutės, dėl kurių taip palengvėja indų švarinimas, yra tiesiog ideali terpė mikrobams.
Štai kodėl poroloninę kempinę nieko nelaukdami turite pakeisti natūralaus pluošto indų plovimo šluoste. Nors šluostėse taip pat kaupiasi bakterijos (ne ką mažiau negu kempinėse), tinkamai prižiūrimos ir laikomos šluostės higienos požiūriu yra pranašesnė alternatyva. Išplovus indus šluostę reikia pakabinti džiūti, kad iki kito indų plovimo ji taptų visiškai sausa. Žinoma, šluostes kas dieną reikia keisti švariomis. Skalbti jas galima ir su kitais skalbiniais, na, o džiovinti patartina džiovyklėje arba priešais saulę, kad žūtų kuo daugiau bakterijų.
4. Nešvari kriauklė arba indaplovė
Tikriausiai nesutiktumėte plauti indų klozete? Deja, jei jūsų kriauklė nešvari, tikėtina, kad darote dar blogiau. Remiantis sveikatos tarnybų skelbiama informacija, virtuvės kriauklėje paprastai tarpsta net 100 tūkst. kartų daugiau mikrobų negu vonioje arba tualete. Štai kodėl virtuvės kriauklę privaloma kas dieną valyti actu ir geriamąja soda arba actu ir druska.
Kas pasakyta apie kriauklę, tinka ir indaplovei – tikėtina, kad ji ne ką švaresnė. Šiluma ir drėgmė sukuria tobulą terpę pelėsiams ir bakterijoms. Jei iš indaplovės jau sklinda kvapelis, ją tiesiog būtina dezinfekuoti. Kad šio buitinio įrenginio švara keltų kuo mažiau abejonių, retkarčiais paleiskite jį veikti tuščią, įpylę puodelį acto ir tiek pat geriamosios sodos, be to, reguliariai valykite filtrų mazgą.
5. Netaisyklingas plovimas
Atsakant į klausimus dėl indaplovės ir ploviklio naudojimo, būtina atsižvelgti į tai, koks yra konkretus indas.
Iš ketaus pagamintų keptuvių geriau neplauti muilu ir rinktis šepetį bei gryną vandenį. Nepamirškite visiškai išdžiovinti ketaus keptuvės ant viryklės ir užgrūdinti įkaitintu aliejumi, kol ji dar tebėra karšta.
Indaplovėje neturi atsidurti daiktų iš medžio, nesvarbu, ar tai būtų šaukštai, ar pjaustymo lentelės ar dar kas nors. Veikiamas indaplovėje tvyrančio karščio ir didžiulės drėgmės medis gali išbrinkti, o vėliau suskilinėti. Medinius rykus reikia plauti rankomis ir kuo mažiau mirkyti vandenyje.
Peilių taip pat nevalia dėti į indaplovę, nebent jie būtų skirti sviestui arba mentelės tipo. Kad peiliai neatšiptų ir nenukentėtų jų kriaunos, juos plauti reikia rankomis.
Kad ir kokia didelė pagunda būtų sumesti į indaplovę purvinus puodus ir prikaistuvius, šito daryti nederėtų, nes nuo naudojamų ploviklių gali nukentėti puodų danga, be to, dėl sąlyčio su kitais indais puodai gali susibraižyti, deformuotis. Indaplovėje jokiu būdu neturi atsidurti nepridegančio paviršiaus ir variniai puodai.
6. Netinkamai į indaplovę sudėti indai
Kad ir kiek būtų ginčijamasi, kaip į indaplovę reikia sudėti indus, teisingas būdas tikrai egzistuoja. Pirmiausia, turite atminti, kad jei indaplovę pernelyg užgrūsite, iš jos išimti indai greičiausiai bus nešvarūs ir muilini. Tarp indų būtina palikti pakankamus tarpus, kad laisvai judantis vanduo galėtų tinkamai juos nuskalauti.
Dubenis sudėkite į viršutinį stalčių ir taip, kad jie butu atgręžti į vandens purkštuvą. Tai reiškia, kad toliausiai esantys dubenys turėtų būti atsukti į išorę, o tie, kurie yra arčiausiai, – į vidų. Jeigu akivaizdu, kad žiūrint iš apačios nepavyktų pamatyti vidinės dubens arba lėkštės pusės, vadinasi, indai pernelyg sugrūsti, jiems neužtenka vietos, todėl pasibaigus plovimo ciklui jie gali būti nepakankamai švarūs.
Indaplovės instrukcijų knygelėje paprastai būna net paveikslėlių, kuriuose pavaizduota, kaip kuo optimaliau sudėti indus. Taigi, pasitikėkite instrukcijomis! Supraskite, jog prietaisų gamintojai yra atlikę atitinkamus testus ir gali garantuoti, kad švariausiai išplauti indus pavyks tada, kai jie bus sudėti pagal instrukcijas.
7. Sanitarijos principų nepaisymas
Siekiant užkirsti kelią kenksmingų bakterijų plitimui, svarbu laikytis tam tikrų sanitarijos standartų. Indus reikia plauti tokio karštumo vandeniu, kad dirbti be pirštinių būtų sudėtinga. Taigi, prieš jungdami indaplovę arba pildydami kriaukle, atsukite čiaupą ir leiskite vandenį tol, kol jis pasieks pakankamai aukštą temperatūrą. (Taip leidžiamą vandenį galima panaudoti skalavimui arba augalų laistymui.) Siekiant sumažinti kryžminės taršos riziką, tuos indus ir įrankius, kurie turėjo sąlytį su žalia mėsa, reikėtų plauti paskutinius.
Nenaudokite purvinų rankšluosčių. Jeigu į šluostę nusivalėte rankas arba nuvalėte ja spintelės paviršių, sausinti indams ji nebetinkama. Tam tikrų pavojų kelia ir indų džiovinimo kilimėliai, kadangi nuo indų jie įšyla ir sudrėksta, todėl tampa bakterijoms ir pelėsiui palankia terpe.
Nei pjaustymo lentelių, nei peilių vien tik nušluostyti nepakanka. Ant įprastos pjaustymo lentelės gali būti net 200 proc. daugiau fekalijose aptinkamų bakterijų negu ant unitazo rėmo. Štai kodėl lenteles ir peilius kas kartą panaudojus rekomenduojama plauti karštu, muilinu vandeniu. Gilųjį pjaustymo lentelės valymą pavyks atlikti su citrina ir druska. Išplautos lentelės ir peiliai turi natūraliai nudžiūti. Pasistenkite nepadėti jų taip, kad jie atsidurtų baloje.
