Teresė parodė, kaip namuose pasigaminti obuolių sūrį: ragavusieji tikina – skaniau nebūna!

Vilnietė Teresė Staišiūnienė obuolių sūrius gamina jau 40 metų. Bandydama ir eksperimentuodama Teresė aptiko tinkamiausią gaminimo būdą ir nuo tol laiko obuolių sūrius gamina tik taip. Kasmet rudeniop moteris noriai dalijasi receptu, o pagal jį gaminantieji negaili pagyrų: tai pats skaniausias obuolių sūris.

Moteris atsimena kartą vienoje mugėje išvydusi obuolių sūrius ir nutarusi pati jų pasigaminti.

„Bandžiau taip, kaip radau recepte aprašyta, – ilgai virti. Tačiau man toks sūris nepatiko. Jis – lyg džemas, tik kietesnės tekstūros. Tad bandžiau, eksperimentavau ir tokiu būdu radau man labiausiai patikusį variantą. Pagal šį mano ištobulintą receptą sūrius gaminu jau daugelį metų“, – pasakoja vilnietė.

Pagal Teresės receptą pagaminti sūriai patinka ir Staišiūnų vaikams, anūkams, draugams. Recepto kasmet teiraujasi kaimynės, socialinių tinklų draugai.

„Dalijuosi su visais, kas tik nori ir prašo. Rudenį – obuolių perteklius, tad juos verta sunaudoti. Aš iš jų verdu obuolienes, džiovinu ir gaminu sūrius“, – pasakoja savo nedidelį sodą turinti moteris. Obuolių gaminti mėgstančiai Teresei parūpina ir kaimynai.

Nors pagal klasikinį receptą sūris gaminamas iš antaninių obuolių, Teresė yra atradusi, kad skanesnis sūris, kai naudojami įvairūs obuoliai.

Teresė dalijasi obuolių sūrio receptu.

Obuolių sūris

* Sūriui skirtus obuolius reikia nulupti ir supjaustyti skiltelėmis. Šį darbą paprastai atlieka Teresės vyras.

* Kibirui pjaustytų obuolių reikia kiek mažiau nei kilogramo cukraus. Obuolius užpilti cukrumi ir palikti maždaug 12 valandų.

* Tada išsiskiria sultis – jas nupilti į kitą puodą ir užvirinti. Verdančias sultis užpilti ant obuolių. Po kelių minučių sultis Teresė nupila, vėl užverda ir vėl supila ant obuolių. Šį veiksmą pakartoja maždaug 3 kartus.

* Palieka obuolius vėl maždaug 12 valandų (ar iki kitos dienos) pastovėti.

* Kitą dieną pakartoja tuos pačius veiksmus ir vėl palieka obuolius ramybėje.

* Trečią dieną sultis nupila ir užvirina. Šįkart sirupą paverda ilgiau – kol jo lieka maždaug trečdalis. Verda ant vidutinio stiprumo ugnies – kad virtų ir garuotų. Tai trunka apie pusvalandį.

* Kai sultys ima putoti, Teresė supila obuolius.

* Ir maišant verda apie 20 minučių.

* Tol, kol maišant nelieka skysčio, tik drebučiai. Pasak Teresės, labai svarbu pagauti šį momentą ir nepervirti – antraip obuoliai ims tižti ir nebelieka obuolių sluoksniavimo.

Tada obuolius Teresė krečia į sūrmaišius, prieš tai juos sudrėkinusi – kad vėliau sūrius būtų lengviau išimti.

Sūrmaišius Teresė užriša, kloja į skardą, ant viršaus uždeda kitą skardą ir nemenku svoriu paslegia. Pasak vilnietės, ji uždeada maždaug 30 kilogramų svorį. Paslėgtus sūrius palaikyti bent parą.

Tada sūrius išimti iš sūrmaišio, dėti ant kepimo popieriumi padengtos lentelės ir džiovinti. Teresė sūrius džiovina saulėtoje vietoje vis pavartydama. Jei saulės nebūtų, moteris juos dėtų į džiovyklę. „Žmonės džiovina ir orkaitėje, tačiau tai būtų ilgas procesas, ir ant šildomų radiatorių“, – pastebi vilnietė.

Šį šiltą rudenį saulėje Teresės sūriai išdžiūvo per porą savaičių. Tada moteris juos vakuumuoja. „Taip supakuoti sūriai gali išsilaikyti ir kelis metus“, – dalijasi. Vakuumuoti skirtas priemones moteris pirko viename prekybos centre.

„Obuolių sūris – puiki kalėdinė dovana. Ir anūkai labai mėgsta valgyti. Sūris gelbsti ir netikėtam svečiui užsukus“, – Teresė visada džiaugiasi, kad kaskart rudenį negaili laiko, jėgų ir prisigamina obuolių sūrių. Jį skanu valgyti užsigeriant kava, arbata arba tiesiog vieną pakramtyti.