Įspūdingo bulvių derliaus sulaukusi Staselė iš Žemaitijos pataria, kaip išsikepti purų ir minkštą kugelį: visada pasiseks

Jei vienąmet bulvės prastai derėjo, neverta nukabinti nosies. Gali būti, kad kitąmet jis bus toks geras derlius, kur kone kiekviena bulvė svers po kilogramą. Taip nutiko Žemaitijoje gyvenantiems Staselei ir Vincui Petreikiams. Staselė džiūgauja: bus iš ko gaminti namiškių taip mėgstamus kugelį ir cepelinus.

Žiedus sumainė po pusmečio

Surasti mylimą ir brangų žmogų, su kuriuo norėtum praleisti visą gyvenimą – tikra Dievo dovana. To puikus įrodymas Staselė ir Vincas Petreikiai iš Rietavo savivaldybės Daugėdų kaimo, kurie šiais metais atšventė 52 bendro gyvenimo metus ir tvirtina, kad geresnio gyvenimo negalėjo nė įsivaizduoti.

Staselė yra kilusi iš Rietavo savivaldybės Daugėdų kaimo, o jos vyras – iš Plungės rajono Juodeikių kaimo. Sutuoktiniai bendrą gyvenimo kelią pradėjo nuo 1971-ųjų metų gegužės 15-os dienos, kuomet po pusmečio draugystės sumainė aukso žiedus.

„Galiu pasakyti atvirai: nėra namų be dūmų, o santuoka yra sunkus ir atsakingas darbas. Man net keistai skamba, kai žmonės sako „nesutapo charakteriai“. O kaip jie gali sutapti, jeigu kiekvienas ateina iš skirtingos aplinkos? Esu įsitikinusi, jeigu nori būti kartu, reikia taikytis vienam prie kito, nes šeimoje reikalingas lankstumas“, – pasakojo S. Petreikienė.

V. Petreikis mano, kad anksčiau poroms darniai gyventi buvo žymiai lengviau: kartu dirbo, gyveno, eidavo į balius, keliavo ar ištikus bėdai slaugydavo. Vyras atviravo, kad neįsivaizduoja nė dienos atskirai be savo veiklios ir darbščios žmonos, ir pridūrė, kad tie kartu nugyventi 52 metai yra patys nuostabiausi.

„Jeigu kuris nors vienas pakeisdavo darbo vietą, tai, žiūrėk, ir kitas tuoj iš paskos. O dabar poros taip dažnai skiriasi, nes vienas – vienam krašte, kitas – dar kitur ir vaikšto sau po vieną. Tikrai esu įsitikinęs, kad seniau poroms buvo lengviau tuo atžvilgiu“, – dėstė įžvalgas daugėdiškis.

S. Petreikienė pridūrė, kad kai išgirsta klausimą, kokia yra laimingos santuokos paslaptis, nedvejodama atsako, jog reikia būti pareigingu, pagarbiu ir turėti pakantumo. Jeigu šie trys dalykai veikia – santuoka bus tvirta.

Sutuoktiniai susilaukė trejeto vaikų: dukros ir dviejų sūnų, su kuriais dažnai susitinka, kartu švenčia įvairias šventes ir besąlygiškai padeda. O ir vaikaičių nestinga, sutuoktiniai išties turtingi – turi devynis anūkus ir net tris proanūkius.

Be darbo – nė dienos

Vincas ir Staselė, sukūrę šeimą, persikraustė į Daugėdus ir dirbo kolūkyje. Vėliau vyras buvo paskirtas prie statybos darbų, o Staselė visą gyvenimą sunkiai lenkė nugarą dirbdama fermoje. Abu Petreikiai aplinkinių buvo vertinami kaip darbštūs ir atsakingi. Pavargdavo kolūkyje, o grįžus namo dar laukdavo darbas savo ūkelyje, kuriame netrūko kiaulių, vištų ir arklių.

Šiuo metu daugėdiškiai „poilsiauja“ namuose, bet nuo darbų ir čia neišsisuksi: išaušus naujai dienai skuba palesinti vištas, savo darže pasikasa bulvių pietų stalui. Moteris pasakojo, kad vasaros metu ypač daug darbo prie išpuoselėtų gėlynų ir daržų.

Sutuoktinių kiemas – didelis, Staselė viena vos spėja suktis, vyras dėl sveikatos problemų ir skaudančių kojų kibti į talką, deja, nebegali.

Moteris pati vairuoja ir traktoriuką, kuriuo pjauna žolę, o kur neprivažiuoja – į rankas čiumpa žoliapjovę.

„Man gėlynai ir kiti augalėliai sode yra savotiška meditacija – juos puoselėdama pasportuoju, galvą pravėdinu, kiemo grožį kuriu, nors vyras Vincas juokaudamas sako: ko tu ten vargsti nuo pat aušros, tik tark žodį ir atėjęs nupurkšiu su chemija – nebereikės ravėti pasilenkus. Bet vos pražydus gėlėms ir pats pripažįsta, kad gražu“, – pasakojo pašnekovė.

Gėrybių šiemet netrūksta

S. Petreikienė labai mėgsta sukinėtis ir šeimininkauti po virtuvę. Tuoj pat prigalvoja įvairių receptų, eksperimentuoja ir su daržo gėrybėmis, kepa dviejų rūšių duonas, tad parduotuvėse yra itin reta lankytoja.

Šiltnamyje net šakos linksta nuo prinokusių pomidorų, iš kurių gamina pomidorų padažą. Tada ateina eilė moliūgams bei cukinijoms. Šiais metais netikėtai sutuoktinius nustebino bulvių derlius.

„Praėjusiais metais, galima sakyti, bulvių visai neturėjome, buvo labai mažytės, o šiemet likome be žado: išėję nuimti derliaus pamatėme, kad mūsų bulvės užaugo galiūnės – sveriančios kone po kilogramą. Kadangi labai mėgstame cepelinus, kugelį ir bulvinius blynus, ilgai galvoti nereikėjo, ką iš pirmojo derliaus gaminsime“, – pasakojo šeimininkė.

Pašnekovė prisiminė, kad seniau jų darže buvo užaugęs rekordinio dydžio – net 25-ių kilogramų – moliūgas ir įspūdingos formos, primenančios žmogaus ranką, morka, kuri iškeliavo pas anūką į darželį.

Atvažiuojantys aplankyti vaikai visada prašo kugelio arba cepelinų

Paprašius pasidalyti šeimos mėgstamo patiekalo iš bulvių receptu, Staselė pasiūlė išsikepti kugelio.

„Kai kepu tik mums su vyru, imu mažesnę skardą, o kai jau svečiuose laukiu vaikų, jo gaminu tikrai daug. Vaikams ir anūkams labai patinka – visada atvažiuodami prašo iškepti kugelį ar išvirti cepelinų“, – šypsosi žemaitė.

O kad kugelis gautųsi skanus, minkštas ir purus, Staselė turi keletą patarimų.

„Bulves sutarkuoju kartu su svogūnu ir česnaku. Į masę pilu būtinai tik virintą karštą pieną. Taip pat supilu patirpintų spirgučių – štai ir viskas. Kepu iki 200 laispnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą“, – firminio kugelio receptu dalijasi Staselė. Jį dažniausiai patiekia su grietine.

Tiesa, kartais į kugelį moteris deda ir vištienos šlaunelių – sako, tada patiekalas jau kitoks. „Labai skanu, tikrai rekomenduoju“, – pataria S. Petreikienė.