Vakar pavakare gavau tą savo antrą dozę, ir šiandien mintys pinasi, viską skauda ir nelabai lengva rašyti, tai jūs jau man atleiskite. Manau, tas skausmas ne netyčia. Čia man mano karma už šaipymąsi iš tradicinių šeimų gynėjų bei antiskiepininkų ir kitų acto garintojų.
Ar laukiu galimybių paso? Žinoma, nors man dokumentai nepatinka, užtat patinka galimybės. Ir dar man patinka eiti kažkur, kur kitų neįleidžia. Jaunystėje taip gerai pasijusdavau, pirkdamas valiutinėje parduotuvėje kitiems neprieinamus bananus ir demonstratyviai valgydamas juos Didžiojoje ir Vokiečių gatvėje. Trauma, sakysite jūs. Galbūt, bet užtat kokia maloni. Paskui patyriau, kaip gera lėktuve sėdėti verslo arba pirmosios klasės krėsluose, o kiti žiūri, pavydi ir galvoja, už ką čia jam taip. O va taip. Nes aš ypatingas. Tai dabar su tuo pasu gastroliuosiu skersai išilgai.
Tai dabar apie tą apžvalgą iš restorano, kurį aplankiau dar galimybių paso neturėdamas, lietingą dieną, po šildytuvais lauke sėdėdamas ten, kur nebeliko „Žalgirio“ futbolo stadiono. Restoranas vadinasi „Brussels Mussels“, ir apie jų pavadinimo kilmę jau rašiau portale Delfi, po to, kai ten lankiausi 2019 metais – paskaitykite, ten viskas parašyta apie aktorių Jean-Claude van Damme.
Tai buvo seniai, o dabar pats laikas pažiūrėti, kaip tas restoranas atlaikė karantiną ir verygmečio siaubą (jo interjere labai daug visko apie alų, ir nors uždraustos reklamos nėra, bet vis tiek blaivuoliams turėtų būti nejauku ir jiems gali panūsti uždrausti tokį laimingą vaizdą). Naudodamasis proga, noriu priminti valdančiajai koalicijai, kad eina mėnesiai, o valstiečių įvesti drakoniški alkoholio ribojimai ir žalingas jo reklamos draudimas vis dar neatšaukti, nelabai suprantu, ko laukiam?
Kai pavasaris toks, koks dabar pavasaris ir gegužės pradžioje dar snigo, tai turiu pasakyti, kad Brussels Mussels skėčiai ir šildytuvai yra vieni geriausių, kokius teko matyti. Ir skėtis, ir šildytuvas turi būti galingi, ir kaitra turi būti tokia, lyg kažkur netoliese būtų sprogęs nedidelis branduolinis užtaisas. Nieko nėra blogesnio, nei šildytuvas, iš kurio kaitros – kaip iš 40 vatų lemputės.
Užsisakėme po mažą porcija geldelių; kai atnešė, aš klausiau, ar čia tikrai maža, nes puodo didumas ir porcijos dosnumas kėlė įtarimų. Ne, sako, čia tikrai maža, o didelė būna tame pačiame puode, tik dar daugiau įdedam geldelių, ir skysčio daugiau. Mes skysčio nesugebėjom viso suvalgyti: nors abu variantai buvo nežmoniškai gardūs, bet kažkur yra ribos. Negali juk žmogus tiek suryti.
Geldelės (dar midijomis vadinamos, 13 EUR už mažą porciją) alaus, grietinėlės ir šoninės padaže buvo sotesnės dėl padažo tirštumo ir riebumo, o čorico dešros padažas buvo aštresnis, bet taip saikingai aštrus, bet ne Tailando aštrumo, kai nebejauti, ką valgai. Prie geldelių atnešė ir bulvyčių, kurios buvo tobulai belgiškos, dukart apkeptos, kas suteikia tą išorės traškumą ir vidaus minkštumą, kurio nori kiekvieno valgytojo širdis. Briuselyje žmonės eilėse laukia prie tokių bulvyčių, pats mačiau – čia yra didelė neteisybė, kad amerikiečiai vadina gruzdintas bulvytes „French fries“, prancūziškomis gruzdintomis bulvytėmis, kai visiems žinoma, kad bulvyčių sostinė yra Briuselis. Tuo tarpu Briuselio vardu pavadino tuos mažus kopūstėlius, kurių taip nekenčia vaikai (jei jūsiškiai vaikai juos mėgsta, reiškia, gerai juos auklėjote ir šiaip viskas su jumis gerai).
Mėsos kukuliai grietinėlės ir šoninės padaže, su bulvių koše, agurkėliais ir ridikėliais (10,50 EUR) buvo labai lietuviški, tokio skonio, kaip nuostabiausi ir švelniausi mamos kotletai. Čia toks maistas, kuris yra iš geriausių vaikystės prisiminimų. Tikiu, kad gal ir belgiškos mamos panašiai gamina, kaip geriausios lietuviškos mamos. Gal prancūziška bulvių košė ir būtų gausesnio skonio, negu ši (nes prancūzai labiau sviesto negaili), bet juk belgai ir nėra prancūzai (na, jie iš dalies prancūzai, iš dalies olandai, teko skaityti anglų politologo nuomonę gal prieš dvidešimt penkerius metus, kad Belgija, kaip šalis, apskritai yra nesusipratimas be aiškių nacionalinio identiteto požymių, tada mane pakraupino, kaip taip galima žmones įžeidinėti, o paskui pats išmokau panašiai kalbėti apie visus ir pasijutau labai gerai).
Ešerys (18 EUR) buvo absoliučiai kaip iš vadovėlio, traškia odele, švelnus, su jaunomis bulvytėmis ir žirnių tyre, kuri Anglijoje vadinama „mushy peas“ arba „ubagų gvakamole“. Buvo prieš daug metų istorija, kaip labai pasikėlęs britų ministras, vienas artimiausių premjero Tony Blair žmonių, Peter Mandelson, nuvažiavo į šalies šiaurę, į darbininkiškus rajonus, ir, užėjęs ten, kur gamina maistą išsinešimui, paprašė prie žuvies su bulvytėmis „dar ir gvakamolės“. Gvakamolės tame miestelyje ne tik nebuvo, niekas apie ją nebuvo girdėjęs, ir jam paaiškino, kad čia šiaip trinti žirneliai. Pats jis tą istoriją neigė, bet pasakojimas buvo per geras, kad nepriliptų, ypač kadangi tas ministras buvo pagarsėjęs savo rafinuotu skoniu ir net turėjo atsistatydinti, kai paaiškėjo, kad prabangiam namui paskolą paėmė grynais iš milijonieriaus, kurio verslus turėjo tirti Mandelsono vadovaujamas departamentas.
Dienos desertas (alaus panna cotta, 6 EUR) buvo turbūt, jei neklystu, mano gyvenime pirmasis desertas, pagamintas su alumi, bet jei ten buvo būtent alus iš tamsaus, karamelinio salyklo, tai turbūt todėl taip ir pavyko. Labai retai apie desertus sakau, kad ir vėl užsisakyčiau.
Visi mūsų pietūs, po kurių buvo sunku atsikelti ir kuriuose nebuvo nė vieno netikslaus ar vidutiško patiekalo, kainavo 79,50 EUR ir dar dešimt eurų palikome arbatpinigių.
Žinote, kas man pasirodė? Kad šis restoranas dabar, sunkiomis sąlygomis, pasirodė dar geriau, negu prieš visus karantinus (nors ir tada buvo labai įspūdinga). Tvirtai, be kompromisų ir paslydimų. Gausiai, dosniai, tegu ir nepigiai, bet už kiekvieną eurą atidirba, kaip už du.
Penkios žąsys iš penkių ir laukite manęs grįžtant jau su galimybių pasu.
Brussels Mussels, Rinktinės g. 5, Vilnius. Tel. +370 617 93777.
Interneto svetainė: https://www.brusselsmussels.lt
Nuo pirmadienio iki trečiadienio – nuo 11:00 iki 23:00, ketvirtadieniais nuo 11:00 iki vidurnakčio, penktadieniais nuo 11:00 iki 01:00, šeštadieniais nuo 11:00 iki vidurnakčio, sekmadieniais nuo 11:00 iki 21:00
