Tačiau pinigai yra visiems svarbiausia.
Jei jums įdomiausia yra tai, kaip pinigus leidžia kiti (arba kaip kiti jų neleidžia), tai jūsų gyvenimas pilnas spalvų ir prasmės. Panašiai pasakysiu ir apie tuos, kas žiūri pokalbių laidas apie skyrybas ir svetimas traumas.
Turiu seną svajonę: parašyti vietoje restorano apžvalgos vien antraštę, kiek pravalgiau. Nieko ten nesismulkinti – nei ką valgiau, nei ką gėriau, nei koks skonis, nei su kuo buvome restorane. Ir pažiūrėti, kaip reaguos skaitanti publika.
Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, pagarbos skaitytojui, įsipareigojimų portalui, meilės restoranams, kur valgau) negaliu to daryti, todėl, deja, ir vėl teks rašyti rimtai ir kokybiškai, kad jus kur.
Apie restoraną Bučeris, kuris yra Ogmios miestelyje, rašiau labai seniai, nors esu minėjęs tą vietą ne kartą, kaip vieną iš dviejų geriausių sostinės mėsos restoranų: kita vieta yra Bon Chop („Užkalnis rado Vilniuje kepsnius, dėl kurių myli Lietuvą, arba jautiena po 110 eurų“).
Atkreipkite dėmesį, apie tekste apie Bon Chop irgi kaina paminėta antraštėje. Visada žinau, ko reikia skaitytojui.
Dar atkreipkite dėmesį, kad palyginti neseniai, 2020 metais, mes 110 eurų už mėsos kilogramą buvo viršutinė kartelė. Dabar restorane Bučeris brangiausia mėsa, padėta vitrinoje ir laisvai prieinama (japoniška wagyu išpjova), kainuoja 330 eurų už kilogramą, ir niekas nesistebi, niekas antakių nekilnoja, o jei kas ir fotografuoja, tai tik aš.
Tai nėra istorija apie tai, kaip pakilo kainos Lietuvoje. Jos nepakilo tris kartus. Taip, jos šiek tiek pakilo, bet anksčiau nebuvo Lietuvos rinkoje vietos japoniškai wagyu jautienai po 330 EUR už kilogramą – jos valgytojų buvo tiek mažai, kad ją atveždavo savai klientūrai pagal specialų užsakymą. O dabar ji yra normalaus pasiūlymo dalis.
Tai ne kainos pakilo: gyvenimas šalyje nežmoniškais tempais gerėja.
Mudu su jums žinomu gurmanu ir mano vizitų lygių galimybių kontrolieriumi Rokiškiu Rabinovičium (dar žinomas kaip Ričardas Savukynas, jis prižiūri, kad restorane jis ir aš valgytumėm po lygiai) neužsisakinėjome mėsos, kainuojančios 330 EUR už kilogramą. Nereikia išsidirbinėti ir kažką vaizduoti su tokiais brangumais. Todėl mums atnešė japoniškos mėsos wagyu gabalėlį, kur mėsos kaina – kuklūs 290 EUR už kilogramą. Truputį mažiau, nei du šimtus gramų žalio svorio.
Dar valgėme ėriuko šonkaulius (visai kukliai įkainotus 68 EUR už kilogramą), amerikietišką jautienos nugarinę (85 EUR) ir antrekotą (119 EUR).
Gerbiamas Rokiškis Rabinovičius yra pasiryžęs gyventi sveikiau (mums visiems tai nepakenktų), todėl užsisakė devynias garnyro porcijas, kiekviena jų 4,90 EUR. Matote, su kuo man tenka taikstytis? Visi garnyrai buvo daržoviniai, nes tas ponas stengiasi bulvių beveik nevartoti. Protinga: bulvės yra iš Pietų Amerikos mums įbrukta angliavandenių bomba.
Kalbant apie garnyrą, turiu pasakyti, kad net man patiko daržovės, keptos ant grilio, kurių šiaip esu įpratęs nemėgti. Bet mano gyvenime daug kas keičiasi, niekas nestovi vietoje, todėl kodėl gi nepabandžius nors paragauti sveikesnio maisto kitoniškai (mano įprastinis sveikuoliškas maistas yra trigubas burgeris su keturiskart extra šoninės, sūrio gaminiu ir dviem salotos lapais bei pomidoro griežinėliu – iš salotų ir pomidorų ateina visi vitaminai ir ląsteliena, be to, plačiai žinoma, kad salotos ištrina burgerio bandelės angliavandenius ir mėsos riebalų poveikį).
Mėsos buvo geresnės viena už kitą. Ėriena kvapni ir švelni, kaip tik tinkama, ruošiantis Velykoms (anglakalbiame pasaulyje, iš kurio aš esu iškilęs, ėriena yra maistas, kuris valgomas Kristaus prisikėlimo šventės proga), ir amerikietiška nugarinė, ir antrekotas buvo pripildyti skonio ir (žinoma) tobulai iškepti. O japoniška wagyu jautiena buvo tobulo marmurinio riebalingumo ir tokia minkšta, kad ją būtų galima tepti sviestiniu peiliu ant duonos, jei valgytume duoną.
Ta wagyu jautiena ir kainavo 1000 litų už kilogramą, ir iš čia antraštės turinys. Tiksliau, 1000,50 litų. Penkiasdešimt lietuviškų centų irgi svarbu, taupai taupai ir susitaupo.
Viskas – maistas, atmosfera, nuotaika buvo tobuli. Bučeris – tai, iš esmės, mėsos parduotuvė su keliais staliukais. Kaip seriale „Sopranai“. Atskirai norėčiau paminėti padavėją, kuri yra pavyzdys, kaip reikia dirbti. Atėję davėme neįprastą užsakymą: tegu šefas parenka mums maždaug kilogramą visokių mėsų, savo nuožiūra, ir tegu jas iškepa savo nuožiūra, ir va šitas ponas valgys nesveiką kiekį garnyro, tai atneškite trijų garnyrų po tris. Ir jokių nesupratimų, jokio pasimetimo ir vien profesionalumas. Branginkite tą padavėją, nes ji jau dabar dirba taip, kaip turėtų dirbti visos padavėjos Lietuvoje.
Sumokėjau 200.19 EUR ir dar 25.00 EUR palikau arbatpinigių.
Šiam restoranui penkios žąsys iš penkių, ir jei norėsite eiti, tai užsisakykite iš anksto, nes ten visada daugiau norinčių patekti, negu yra vietų. Gera, kai yra tokių gastronominių šviesulių, kur gali ateiti tokie literatūriniai grandai, kaip mudu su Rabinovičiumi.
Bučeris, Ogmios Miestas, Verkių g. 29, Vilnius. Tel. +370 5 205 9944. Tinklalapis: https://www.buceris.lt
Kasdien nuo 11:00 iki 21:00.
