Užkalnis: apdovanoju žąsimis už antį, arba vienintelis geras kinų maistas šalyje

Kaip žinote, gerų kinų restoranų Lietuvoje nėra. Nėra ir pusėtinų. Apie tai jau esu daug rašęs: deja, kinų virtuvės kokybė Lietuvoje niekur nenukeliavo po tų laikų, kai pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį atsirado chaltūrinės marmalynę tiekiančios baisios užeigos buvusiuose mokslinių tyrimų institutų valgyklose, apkabinėtose raudonais drakonais, ir euroremontu išgvaltavotose Naujamiesčio patalpose.

Ten sėdėdavo žmonės, kurie šakutėm srėbdavo (nes pagaliukų nenulaikydavo rankose, pratusiose prie cepelinų ir dešrų) visokius jovalus iš pergruzdintų senuose taukuose pigiausių krevečių ir kapotos kirviais kiaulienos, užlietų krakmolo ir pigiausio cukraus padažais. Ir tie žmonės gerdavo prie kinų maisto saldų gruzinišką vynpalaikį, kurį vadindavo vynu, nes prie tokio šlamšto priprato per ilgus okupacijos metus – paskui Gruziją pradėjo vadinti Sakartvelu, bet nuo to supratimo nepadaugėjo. Kinų virtuvė Lietuvoje tebeliko beviltiška.

Restorano Bizarre apžvalga

© Andrius Užkalnis

Ir štai vieną patiekalą radome, beveik netyčia, per karantiną eklektiškame restorane Bizarre, per kelis aukštus sustačiusį daugybę staliukų tūkstantyje kvadratinių metrų Vilniaus Senamiesčio pakraštyje, įmerkusį neapsakomus pinigus į interjerą, ambicingą ir, turbūt, niekada nebūsiantį visiškai užpildytą Lietuvos sąlygomis. Tiesiog yra taip: kad šį restoraną pilnai užsodintume, viso Vilniaus prabangūs valgytojai turėtų niekur daugiau neiti, visus kitus brangius restoranus palikti tuščius, ir sugužėti čia. To juk nebus.

Bet kol kas visa tai yra tik akademiniai svarstymai: kol karantinas tebelaiko restoranus pusiau uždarytus (ir čia nepaisant to, kad viešojo maitinimo įmonės yra galimai mažiausios rizikos zonos Lietuvoje), tol viskas tik išsinešimui.

Restorano Bizarre apžvalga

© Andrius Užkalnis

Ar pastebėjote, kaip baigiame priprasti prie maisto išsinešimui? Jūs jau turbūt atmintinai žinote, kaip atrodo stalas, servetelės ir Kalėdų dekoracijos mano namuose, kur tiek daug savaičių buvo fotografuojamas maistas. Dabar dar žinosite ir mano šuniukų išvaizdą, juos specialiai nufotografavau, kad nepamirštumėt.

Užsisakėme, kaip matote iš čekio ir iš nuotraukų, vos tris patiekalus – ne todėl, kad staiga būčiau pasidaręs nevalgus, o todėl, kad gana ir tiek.

Restorano Bizarre apžvalga

© Andrius Užkalnis

Jautienos tartaras su plonais gruzdintos duonos gabalėliais (12 EUR) buvo labai sultingas ir aiškiai pajutome triufelius, kuriuos kiti vadina trumais, o kalbos redaktoriai Lietuvoje paprastai, jei randa parašyta „triufeliai“, taiso „trumai“, o jei randa „trumai“, tai taiso: „triufeliai“. Ne visi kalbos redaktoriai, žinia, taip elgiasi, visokių yra.

Restorano Bizarre apžvalga

© Andrius Užkalnis

Takai (tacos), meksikietiškas patiekalas, pagamintas, šiuo atveju, su wagyu jautiena (šeši kuklūs karantiniai eurai už dviejų vienetų porciją, ar jūs juokaujate, reikia imti bent šešiolika) nustebino vėl savo sultingumu, skonio sodrumu ir tuo, kas vadinama angliškaio „punch“, tai yra, skonio smūginiu poveikiu: ne ūgis, o smūgis. Atsiprašau, kad panaudojau anglišką žodį, bet visgi esu anglakalbis pagal auklėjimą ir kilmę, tai suprantate, man kitaip nesigauna. Manau, kad jokie meksikiečiai, bent jau kiek aš juos pažįstu, net negalvoja dėti brangiausios wagyu jautienos į takus, kur paprastai eina faršas, nebūtinai pigus, bet šiaip wagyu yra kepsniams. Bet velniai nematė, iš prabangaus restorano tebūnie ir prabangūs takai, aš pratęs taip gyventi, kam ir virtuvės popierinis rankšluostis geriausias, jei iš Louis Vuitton ir su vandens ženklais.

Restorano Bizarre apžvalga

© Andrius Užkalnis

Vakaro pažiba buvo kiniška antis, kuri patiekiama su blyneliais, pjaustytais plonais šiaudeliais žalumynais ir slyviniu Hoi Sin padažu – aš tą antį dievindavau nuo gana jauno amžiaus, kai visuomet jos užsisakydavau savo mėgstamuose Londono restoranuose, išsidėsčiusiose China Town, kinų mieste pačioje Britanijos sostinės širdyje. Mano mėgstamiausias buvo New Fok Lam Moon (10 Gerrard St, West End, London W1D 5PW), atkartojantį savo pavadinimu Fok Lam Moon, kuris yra Honkonge – tie, kas gyvenate Londone, paklauskite ten nuėję, ar jie prisimena Užkalnį, paprašykite nuolaidos ir pažiūrėkite, ką jums pasakys.

Restorano Bizarre apžvalga

© Andrius Užkalnis

Ši antis valgoma vieninteliu teisingu būdu – ant labai plono blynelio, kuris yra lyg storo popieriaus lapelis, išmozojamas Hoi Sin padažas, tada įdedama šiek tiek žalumynų (žr. nuotraukas), ir smulkintos anties, ir blynelis susukamas ir kišamas į burną, lyg toks miniatiūrinis kebabėlis lavaše (tiems iš jūsų, kas gyvenime užvis geriausiai pažįsta kebabus). Tai yra Dievų maistas, ir čia buvo įdomiausia, kad jis ir buvo Dievų maisto skonio: man labai įspūdinga pasirodė tai, kad šis anties patiekalas kuo tiksliausiai atkartojo tikrus kiniškus skonius. Patiekalas nenusileistų kinų virtuvės restoranams, patiems geriausiems, Londone, Niujorke, Frankfurte ar Berlyne.

Ar tai reiškia, kad mes Lietuvoje jau turime tikrą kinų virtuvę?

Nepaisant visko, ką parašiau pradžioje? Ne, tai reiškia, kad mes turime vieną autentišką kinų virtuvės patiekalą, ir tai yra labai gera pradžia.
Pavalgymas dviese, su pristatymu ir arbatpinigiais kurjeriui kainavo 60,50 EUR. Ar ne per daug? Baikit jau, tikrai nedidelė suma už tokią fantastinę kokybę ir už kitų nepasiektą kartelę, bent jau anties prasme.
Penkios žąsys iš penkių.

Bizarre, Pylimo g. 38, Vilnius. Tel. +370 612 64444.

Tinklalapis: https://www.bizarre.lt

Facebook puslapis: https://www.facebook.com/bizarrerestaurant/

Nuo trečiadienio iki penktadienio – nuo 17:00 iki vidurnakčio, šeštadieniais nuo vidurdienio iki vidurnakčio, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 16:00.