Ir, žinoma, kurgi be maisto. Mano mityba Palangoje šiaip jau yra viešbutis „Pušų paunksnėje“, apie kurio restorano puikumus nebekartosiu, nes jau rašiau straipsnyje, kuris anuomet buvo labiausiai skaitomu mano straipsniu per visą DELFI istoriją: https://www.delfi.lt/maistas/sefo-virtuve/uzkalnis-palangoje-saboniu-viesbucio-maistas-sokiravo-79251943.
Tačiau išeinu ir į miestą, juo labiau, kad pasakysiu atvirai, restoranas Meatbusters (jų ankstesnė inkarnacija tebėra Vilniuje) parašė ir pakvietė, ir aš pagalvojau, o kodėl ne.
Man patinka, kai mano nuotykius seka instagrame (galite mane rasti @uzkalnis ir jūs daug žinosite apie mano svarbų ir turiningą gyvenimą), ir man patinka, kai rodo protingą iniciatyvą. Aš neapsimetu, kad nepažįstu restoranininkų, arba kad ateinu inkognito ir niekas nežino, kas aš toks. Aš bet kuriuo atveju esu subjektyvus, bet teisingas. Ir taip, aš nemokamai nevalgau, o susimoku už maistą.
Žiemą Palangoje žmonių nedaug (nors daugiau, negu kai kam gali pasirodyti), miestas sušalęs, nors draugiškas. Šitas restoranas arti centro primena, žinoma, Ameriką – raudonos kėdės, išpieštos lubos, o geriausias dalykas buvo didelis televizorius, kuriame rodė liepsnojantį židinį. Geresnis dalykas gali būti tik tikras liepsnojantis židinys.
Meatbusters, kuris šiaip prasidėjo kaip iš esmės burgerinė, kurioje duodavo pirštines, kad galima būtų lengviau valgyti (apie tai seniai seniai, prieš šešerius metus, rašiau DELFI: https://www.delfi.lt/maistas/skoniu-naujienos/a-uzkalnis-vilniuje-prisieke-amerikai-burgeriui-ir-sonkauliams-76054939.
Dabar turi nemažą meniu, kuris visas irgi yra apie amerikietiškojo maisto klasiką. Visgi tai gastropubas, arba amerikietinta jo versija – matote, čia toks terminas, atėjęs iš Britanijos, kur prieš gerus dvidešimtį metų prasidėjo aludžių revoliucija. Tradiciškai Anglijos pabai reklamuodavo „namų maistą“, kuris buvo atvežamas sunkvežimiais šaldytas iš didelių fabrikų ir šildomas pabo virtuvėje. Didžiausia tokio maisto tiekimo bendrovė buvo Booker Wholesale, kuri ir įsteigė garsiąją knygų premiją Booker Prize.
Paskui atsirado tokių aludžių, kurios jau turėjo normalias virtuves ir šefus (kelis pabus nusipirko vienas garsiausių Anglijos šefų Marco Pierre White), ir tada įėjo į madą žodis „gastropub“.
Maistas paprastas, bet paprastas gerąja prasme. Niekas netaško padažo ejakuliacijų ant lėkščių ir nebando vaizduoti kosminės virtuvės ten, kur ji yra visai paprasta. Aukštajai virtuvei ir eksperimentinėms kompozicijoms yra vieta ir laikas.
Čia, prašau, įdėkite man ko nors tokio paprasto, kad būtų kaip Amerikoje prie vieškelio. Arba vos vos sudėtingiau.
Kadangi buvau sušalęs, užkandžiui paėmiau paprastų, gerų, sultingų krevečių su česnakais, ir su česnakinės duonos gabalėliu. Ar aš galėčiau pats tokių pagaminti? Žinoma. Bet nuo to jos prastesnės nepasidaro. Dešimt eurų teisinga kaina? Taip, manau, labai.
Pagrindinį patiekalą paprašiau, kad jie man išrinktų, jie pasiūlė šonkaulius, ir aš sutikau (šonkaulių patiekalas 15,00 EUR). Ir šonkauliai, žiūrėkite nuotrauką, buvo fantastiški, mėsa lengvai krito nuo kaulo. Aš neklausiau, kur jie perka mėsą, bet tai buvo jaukuma, terapija ir geros nuotaikos injekcija tiesiai į mano nervingą ir streso nuvargintą sielą. Kaip tame Quentino Tarantino filme „Bulvarinis skaitalas“, kur reikia pataikyti adrenalinu praradusiam sąmonę žmogui tiksliai ten, kur jam reikia adrenalino. O čia šonkauliai buvo mano raminantieji.
Deserto norėjau atsisakyti, bet jie vis tiek atnešė. Kaip nevalgančiam desertų, turiu pripažinti, kad gaivus kreminis kūrinys buvo virš vidurkio.
Puota kainavo trisdešimt vieną eurą ir dar palikau arbatpinigių, nes ten pasijutau labai smagiai.
Revoliucijų ten nebus, jie ir nesiūlo ir nežada. Ten geras laikas ir smagios emocijos. Palangai to niekada nebus per daug, jums irgi.
Keturios žąsys iš penkių.
Meatbusters GastroPub, Gintaro g. 43, Palanga. Tel. +370 656 33330. Facebook puslapis:
https://www.facebook.com/meatbusters.lt/
Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio – nuo 11:00 iki 22:00, penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 11:00 iki 23:00.
