Spurginė kieme

Saldžius vaikystės skanumynus vyras kepa savo nuosavame kieme, Vilniaus gatvėje. Prieš kelias savaites kiemo šeimininkas įsirengė čia nedidukę vaflių ir spurgyčių kepyklėlę, šalia pastatė svečiams skirtą stalą ir suoliukus.

„Man nelabai patinka toks didelis dėmesys. Bet jeigu jau atvažiavote, galime šiek tiek pabendrauti“, – taip pokalbį su naujienų portalo JP žurnalistais pradėjo panevėžietis Gediminas.

Išpildė svajonę

Paklaustas, kaip kilo idėja savo kieme įkurti kepyklėlę, Gediminas teigė negalįs vienas būti namuose, nieko neveikti ir sėdėti koją ant kojos užsidėjęs.

„Penkerius metus spurgytes kepdavome su žmona, kartu važinėdavome po visą Lietuvą į muges. Visą reikiamą įrangą padėjo nusipirkti vaikai, kad nebūtume be darbo, turėtume veiklos ir galėtume bent šiek tiek prisidurti prie pensijos. O turėti spurginę kieme jau senai norėjau, mintį brandinau metus laiko. Deja, mano žmona sunkiai susirgo, nepagydoma liga. Kai sužinojome diagnozę, jai sakiau, įkurkime spurginę dabar, nes velniškai daug pinigų išleidome brangiems vaistams, bet ji šios minties nepalaikė. Neseniai žmona iškeliavo Anapilin, prižiūrėjau ją iki paskutinio atodūsio“, – skaudžia netektimi dalijosi Gediminas.

Dėmesys kiekvienam

„Bet dabar aš čia, atidariau spurginę, kaip ir svajojau, tik nebeturiu tikslo užsidirbti. Ne dėl pinigų dirbu, tiesiog negaliu nieko neveikti. Man gera būti, kalbėti su žmonėmis, pasiklausyti jų istorijų. Su vaikais pakalbame ir apie mokyklą, pasidaliname anekdotais. Visokiausių kalbų čia būna“, – džiaugėsi Gediminas ir jau dabar, po kelių darbo savaičių, kuria ateities planus.

Rūpinasi vaikais

„Aš tikrai dirbsiu rudenį, niekur nesitrauksiu ir žiemą. Ateityje, dėl vaikų kieme planuoju paleisti keletą triušiukų, kad jiems čia būtų įdomios veiklos, galėtų juos pamaitinti, paglostyti ar kartu palakstyti. Esu buvęs triušių miestelyje, likau sužavėtas. Aišku, tokio čia nepadarysi, bet minimaliai kažką sugalvoti tikrai galima“, – kalbėjo Gediminas.

Ne tik pigu, bet ir skanu

Besišnekučiuojant į spurginę su dukrele Luka ir jos drauge Gabriele užsuko Aistė.

„Mes čia pirmą kartą. Feisbuke visos mamos dalinasi, kad čia spurgytės nerealios ir labai malonus dėdė jas verda. Tai atvažiavome pabandyti ir mes“, – sakė Aistė.

Gediminas šypsodamasis maloniai priima klientes, pavaišina jas ką tik iškeptomis spurgytėmis, perspėja, kad labai karšta, prašo valgyti labai atsargiai ir paklausia: „Prašau, sakykite, ką panelės išsirinkote?“

Gavęs atsakymą vyras dar kartą pasitikslina ir su meile ruošia mamai puodelį spurgų, o mergaitėms – šokoladinius vaflius.

Vos paragavusi pirmąjį kąsnį Luka džiaugėsi: „Čia ne tik pigi kavinė, bet ir skani“.

Spurgyčių paragavusi Aistė pridūrė: „Labai džiaugiuosi tokiais veikliais senjorais, tikras pavyzdys, kad pensijinis laikotarpis gali būt pilnas veiklos, nešantis geras emocijas, viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio“.

Kibiras meilės

Jeigu pageidaujate, ant spurgyčių Gediminas mielai užbarstys cukraus pudros, jeigu norite, – spurgas pagardins braškių, karamelės ar šokolado sirupu.

O, jeigu norite vaflio ant pagaliuko, jis bus išmirkytas šokolade ir papuoštas pabarstukais, kokoso drožlėmis ir kitais pagardais. Čia visada laukia ir karšta arbata, kava ar kakava.

Paklausus, kaip pavyksta tokias skanias spurgytes išvirti, Gediminas atviravo.

„Dėl higienos reikalavimų negaliu tešlos paruošti pats, todėl spurgoms perku vengrišką mišinį, vafliukams – kitokį. Plaktuvu išmaišau mišinį ir įdedu kibirą meilės. Kaip sakoma, iš kirvio ir sriubą galima labai skanią išvirti“, – šypsojosi Gediminas ir pridūrė, kad spurgytes verda ne palmių riebaluose, o aukščiausios kokybės švediškame rapsų aliejuje.

Aplankyti Gedimą ir paragauti jo tobulo skonio kepamų gaminių galima kiekvieną dieną nuo 14 iki 20 valandos. Gediminas ilsisi tik pirmadieniais.