Parduotuvėje paėmiau tris skirtingų kainos kategorijų aukščiausios rūšies virtas dešras: pačią pigiausią, vidutinio brangumo ir brangiausią. Aklos testo dalyviai įvardijo, kuri jiems buvo skaniausia, o kuri, jų manymu, yra pigiausia ir brangiausia.
Pirmoji dešra – pigiausia, jos kilogramo kaina buvo 2,30 euro.
Antrosios dešros kilogramo kaina – 4,17 euro.
Trečiosios dešros kilogramo kaina didžiausia – 9,15 euro.
Eksperimente dalyvavo 4 ragautojai – dvi moterys ir du vyrai.
Pirmasis dalyvis (moteris, 50 metų)
- 1-oji dešra atrodė turinti daugiausia mėsos pagal savo konsistenciją, buvo kiek rūgšti.
- 2-oji dešra buvo blankaus skonio, pati neskaniausia.
- 3-oji pati švelniausia, malonios tekstūros.
Antrasis dalyvis (vyras, 71 metai)
- Teigė, kad 1-oji dešra yra pigiausia ir pati nekokybiškiausia.
- 2-oji – vidutinės kainos ir kokybės.
- 3-oji brangiausia ir kokybiškiausia.
Trečiasis dalyvis (vyras, 32 metai)
- 1-oji dešra buvo skaniausia.
- 2-oji manė, kad yra kokybiškiausia, nes blankesnio skonio.
- 3-oji – pigiausia, nes skonis, besiveliantis burnoje, tarsi muilo.
Ketvirtasis dalyvis (moteris, 32 metai)
- 1-oji dešra skaniausia.
- 2-oji kokybiškiausia, nepridėta papildomų skonių, geros konsistencijos.
- 3-oji neskaniausia ir nemalonios konsistencijos.
Išvados: nors visų ragavusių nuomonės iš esmės nesutapo, tačiau visi bendrai pritarė, kad visų dešrų skonis ir tekstūra yra labai panaši. Dalyviai, sužinoję kainų skirtumus, tikėjosi, kad kaina darys didesnę įtaką skoniui ir tekstūrai. Tiesa, įdomu ir tai, kad dviem dalyviams pigiausia dešra buvo skaniausia, tikėtina, kad dėl pridėtų skonio stipriklių. Nustebino ir tai, kad brangiausia dešra, buvo pati neskaniausia, nors joje taip pat buvo skonio stipriklių ir net gi dar daugiau nei pirmoje.
O štai vidutinio brangumo dešra buvo be skonio stipriklių, todėl daugeliui atrodė blankiausio skonio.
O štai išmėgintų virtų dešrų sudėtys:
Pigiausios daktariškos dešros sudedamosios dalys:
Kiauliena 44%, kiaulienos lašinai 19%, vanduo, kiaulių odelės 3.5%, druska, kiaulienos baltymai, emulsiklis E450, aromato ir skonio stipriklis mononatrio glutamatas, antioksidantai: askorbo rūgštis, natrio askorbatas, natrio citratai; dūmų kvapioji medžiaga, prieskonių ekstraktai, dažiklis karminas, tirštiklis E412, cukrus, konservantas natrio nitritas.
Vidutinės kainos daktariškos dešros sudedamosios dalys:
Sudedamosios dalys: kiauliena, kiaulienos lašiniai, vanduo, druska, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E450, E331, antioksidantai: E300, E316, dekstrozė, prieskonių ekstraktai (kvapiųjų pipirų, muskato kevalo, česnakų, pipirų, imbiero), konservantas E250.
Brangiausios daktariškos dešros sudedamosios dalys:
Kiauliena (52%), lašiniai (20%), vanduo, druska, kiaulienos baltymai, pieno milteliai, prieskoniai, konservantas E250, antioksidatorius E301, stabilizatoriai E450, E451, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E262, E330, E334, aromato ir skonio stipriklis E621, E627, E631, kvapiosios medžiagos, kvapioji rūkymo medžiaga, dekstrozė, prieskonių ekstraktas, dažiklis E120, daržovių ekstraktas.
Daktariškos dešros istorija
Kiek anksčiau apie daktarišką dešrą ir jos atsiradimo istoriją yra rašęs Delfi. Turbūt visi žino dešrą, kuri vadinasi „Daktariška“. Kadaise, tarybiniais laikais ši dešra išsiskyrė nepriekaištingu skoniu, o kainavo tuometiniais pinigais 2 rublius 20 kapeikų. Po kiek laiko šio gamino skonis suprastėjo, apie jos gamybos būdą ėmė sklandyti niūrūs gandai.
Šiaip ar taip, šiuo metu tikriausiai mažai kas prisimena, kada dešrą ėmė gaminti, kokia ji buvo iš pradžių, juo labiau nedaugelis žino, kodėl tuometinėje SSRS dešrą pavadino būtent „Daktariška“.
20 a. pirmoje pusėje SSRS badas buvo dažnas svečias, vargu ar būtų atsiradęs valstietis ar darbininkas, kuriam nė karto neteko badauti. Po pilietinio karo nuskurdo daugelis ūkių, prie to prisidėjo ir vėlesnė kolektyvizacija, rašoma portale novate.ru.
Paskutinis didelis badas ištiko SSRS praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje. Badavo Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, didelė Rusijos dalis (Uralas, Pavolgys ir Sibiras, Šiaurės Kaukazas). Situaciją apsunkino kilusi šiltinės ir kitos epidemijos – jos siautė regionuose, kuriuose gyveno maisto stygių patiriantys žmonės.
„Daktariška“ dešra atsirado būtent dėl bado. Net kai badas baigėsi, daugelis gyventojų jautė jo padarinius. Aukščiausios valdžios nurodymu, būtent tokiems žmonėms 1936 m. ėmė gaminti virtą dešrą. Ši dešra buvo dietinis produktas, turintis mažai riebalų. Dešros receptą sukūrė SSRS Mėsos pramonės Sąjunginis mokslinių tyrimų institutas. Pirmą dešros partiją pagamino Maskvoje, A. I. Mikojano mėsos perdirbimo kombinate.
Išlikusi legenda, kad iš pradžių naują dešrą norėjo pavadinti Josifo Stalino vardu, tačiau Sąjunginis mokslinių tyrimų institutas pabijojo įžeisti tautų vadą. Galiausiai nusprendė pavadinti dešrą „Daktariška“, juo labiau, kad produktas turėjo būti vartojamas gydomaisiais tikslais.
Pradėtą gaminti dešrą pirmais metais gydytojai skirdavo su receptais pacientams, turintiems somatinių bado padarinių požymių. Pagal pradinę dešros receptūrą, 100 kg produkto sudėtyje turėjo būti: 25 kg aukščiausios rūšies jautienos, 70 kg liesos kiaulienos, 3 kg rinktinių vištų kiaušinių, 2 kg karvių pieno (pieno miltelių), 2,09 kg druskos, 0,2 kg cukraus, 50 g prieskonių (dažniausiai dėdavo muskato riešuto) ir 7,1 g natrio nitrito.
Žmonėms dešra iš karto patiko, nes buvo skanus ir kokybiškas produktas. Tuo metu dešra kainavo gana nedaug, taigi buvo visiems prieinama. Viskas ėmė keistis aštunto dešimtmečio pradžioje.
Tuometinei SSRS dar negrėsė žlugimas, tačiau į valdžią atėjus Nikitai Chruščiovui, prasidėjo ekonomikos pokyčiai, o išskirtinės kokybės „Daktarišką“ dešros gamyba pakito – ne į gerąją pusę.
Iš pradžių ėmė naudoti žemesnės rūšies mėsą ir kitus produktus, paskui dalį jautienos ir kiaulienos pakeitė soja. Naujoji „Daktariška“ dešra buvo jau ne tokia, o skonis taip stipriai skyrėsi nuo pradinio varianto, kad pasklido gandai – neva mėsos kombinatuose taupydami į virtą dešrą deda tualetinio popieriaus. Savaime suprantama, tokie gandai neturėjo nieko bendro su realybe, kita vertus, SSRS gyvavimo pabaigoje virtos dešros kokybė astronomiškai suprastėjo.
