Nuodėmės vertas desertas su trešnėmis – Zina iš Palangos jį kepa pagal senovinį prancūzišką receptą

„Kai prasideda trešnių sezonas, yra tiesiog būtina pasimėgauti prancūziškos klasikos prancūzišku desertu pagal senovinį prancūzišką receptą – klafučiu. Lietuvos restoranuose pasitaiko, bet toks populiarus kaip Prancūzijoje toli gražu nėra“, – pastebi maisto tinklaraščio „Zinos virtuvėje“ kūrėja Zina Bružienė.
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis.

Niekam ne paslaptis – palangiškė Zina mėgsta naujus receptus. Tačiau prieš gamindama visada pasidomi ir patiekalo istorija.

„Desertas klafutis (clafoutis – pr. k.) kilęs desertas iš Limuzeno provincijos centrinėje Prancūzijoje. XIX amžiuje jau buvo paplitęs visoje šalyje. Patys prancūzai sako, kad tai grynai kaimietiškos kilmės patiekalas, nes itin paprastai ir greitai pagaminamas ir netgi patiekiamas seniau buvo tame pačiame inde, kuriame kepė. Šiandieninė virtuvė, žinoma, pakylėjo jį iki patiekimo elegancijos aukštumų, bet pats receptas išliko praktiškai nepakitęs. Norite pabandyti?“ – kviečia maisto tinklaraštininkė iš kurorto.

Klafutis su trešnėmis

Reikės:
4 kiaušinių,
100 g cukraus,
vanilės,
žiupsnelio druskos,
90 g miltų (3 valgomi šaukštai)
250 g riebios grietinėlės,
250 ml pieno,
sviesto – kepimo indui ištepti,
cukraus indui pabarstyti,
500 g trešnių

Gaminame

* Kiaušinius išplakame su cukrumi, vanile ir druska. Tada beriame miltus, vėl išmakaluojame ir supilame riebią grietinėlę ir pieną, vėl viską išbalbatuojame ir gauname labai skystą tešlą, panašią į lietinių. Grietinėlę galima keisti pienu.

* Kepimo indą, geriausiai keramikinį ar molinį, ištepame sviestu ir paberiame cukraus, kad jis priliptų ir ant sienelių.

Tada suberiame 500 g trešnių.

Klasikiniame recepte jos yra beriamos su visais kauliukais, nes kepdami jie priduoda specifinio aromato, o nesužalotos uogos nepaleidžia sulčių. Be to, ano meto kaimiečiai vargiai kauliukus krapštinėjo. Trešnės gali būti net su koteliais, kad valgant būtų smagu jas pešioti iš deserto. Bet aš turiu valgytoją, kuriam bet kokie svetimkūniai maiste prilygsta nusikaltimui, tai kauliukus išėmiau.

* Na ir užpilame trešnes paruošta tešla. Jos neturi būti iki viršaus, nes desertas smarkiai kyla ir pučiasi, o atvėsęs susileidžia.

* Dedame į įkaitintą iki 200° orkaitę ir kepame 10 minučių, po to temperatūrą reikia sumažinti iki 180° ir dar kepti apie pusvalandį, kol viršus gražiai paskrus.

* Klafutì valgomas tiek karštas, tiek šiltas, tiek visiškai atvėsęs. Karšto jo nesupjaustysite, tokiu atveju geriausiai būtų gaminti nedideliuose kiekvienai porcijai skirtuose induose.

Patiekti jį galima su ledais, plakta grietinėle, plikytu kremu ar tiesiog su šviežiom trešnėmis. Įspėju: tai nieko panašaus į pyragą, greičiau – į pudingą ar į crème brûlée.

* Galima klafutì kepti ir su vyšniomis, šilauogėmis, serbentais, kitokiomis uogomis ar vaisiais, bet klasika – su trešnėmis, o sezonas tik prasideda.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis. Ankstesnį ciklo straipsnį skaitykite ČIA. Jei ir jūs norite pasidalinti receptu, kurį paveldėjote iš tėvų ar senelių, mielai lauksiu – rašykite man: [e-mail].