„Leidžiantis laiptais nuo Tauro kalno, iš šoninio takelio išbėgo vidutinio dydžio šuo, kuris pradėjo ant manęs urgzti ir loti. Pasirodžiusi šeimininkė nesutiko šuns prisisegti, teigdama, kad jis yra socializuotas. Po trumpos, tačiau nedraugiškos diskusijos, praeivė su palaidu augintiniu nuėjo į pievą ant Tauro kalno, kur nuolat vyksta šunų ir jų savininkų susirinkimai. Ten visi šunys taip pat laksto palaidi ir be antsnukių“, – nemalonią patirtį prisimena vyras.
Vis dėlto, šiuo atveju šuns šeimininkė galėjo gauti baudą – šuns vedžiojimas be pavadėlio viešose vietose yra draudžiamas teisės aktų. Augintinio vedžiojimo viešose vietose sąlygas reglamentuoja Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas bei įvairiuose miestuose galiojančios vietinio veikimo Gyvūnų laikymo tam tikrame mieste taisyklės.
Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Darius Mitrofanovas patvirtina, kad toks šeimininkų elgesys yra neteisėtas, o gautame pranešime paminėta problema artimiausiomis dienomis bus patikrinta.
„Vilnius yra draugiškas miestas – viešose vietose galima vedžioti šunis, tačiau rekomenduojama tai daryti tam įrengtose aikštelėse. Viskas priklauso nuo šunų šeimininkų sąmoningumo, tačiau kartais jie pamiršta savo pareigą vedžioti augintinį su pavadėliu ir užtikrinti, kad šunys nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“, – aiškina Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Negana to, kad viešose vietose būtina šunį vedžioti su pavadėliu, prasilenkiant su kitais žmonėmis pavadėlis turi būti sutrumpinamas.
„Vienam šuo gali atrodyti mielas, o kitam – agresyvus. Anksčiau buvo galima sakyti, kad šuo yra socializuotas, tačiau dabar tokiose situacijoje tai negalioja. Šuns šeimininkas tebeturi vykdyti savo pareigas – surinkti augintinio ekskrementus ir užtikrinti, kad šuo niekam nekeltų pavojaus“, – aiškina jis.
Kitaip tariant, viešoje erdvėje vaikščiojant su palaidu šunimi teiginys „mano šuo yra socializuotas ir jums nekelia grėsmės“ neturi jokios galios ir nuo atsakomybės neatleidžia. Anot D. Mitrofanovo, surinkus pakankamai įrodymų, už šuns vedžiojimą be pavadėlio gali būti skiriama iki 120 eurų bauda.
„Tokiose situacijose reikalingi rašytiniai įrodymai, kurių gali prireikti įrodant jų teisėtumą teisme. Įrodymus galime surinkti patys arba juos gali pateikti gyventojai – šiuo atveju taip pat atliksime patikrinimą ir pažiūrėsime, kas ten per situacija“, – aiškina Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Konkrečios baudos numatomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, 346 straipsnyje „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“. Jame numatyta bauda ne tik už gyvūno padarytą žalą, bet ir keliamą grėsmę – kai kuriais atvejais netgi gresia gyvūno konfiskavimas.
DELFI anksčiau rašė apie šunų vedžiojimo taisykles didžiųjų Lietuvos miestų viešose vietose – jas galite rasti čia.