Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?

 (39)
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.
DELFI TV Gyvai: ką svarbiausia žinoti apie katės sveikatą?
© DELFI / Andrius Ufartas

Mityba

Kaip vieną iš didžiausių klaidų, daromų maitinant kates, veterinarė išskiria tai, kad dažnai šeimininkai ar namuose apsilankę svečiai mėgsta palepinti kates maistu nuo stalo ir pasidalinti su jomis tuo, ką valgo patys.

Kai kuriais atvejais katės išsirenka kurį nors vieną mėgstamą produktą, kuriuo maitinasi pernelyg dažnai, nesubalansuota mityba lemia sveikatos sutrikimus.

„Tam, kad žmonėms nereikėtų sukti galvos dėl subalansuotos kačių mitybos, yra specializuoti kačių ėdalai. Juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į katės amžių, fiziologinę būklę – ar tai mažas kačiukas, ar sena katė, besilaukianti ar sterilizuota, šeriasi ar ne. Visiems šiems atvejams yra pritaikytos skirtingos formulės, pritaikytos pagal katės būseną. Maitinti reikėtų laikantis nurodytų normų, nes kačių peršėrimas specializuotu maistu yra dažna problema, sukelianti nutukimą ar net cukrinį diabetą“, – perspėja V. Misiūnienė.

Kailis

Kačių maudymas nėra būtinas – jos savo kailį mėgsta susitvarkyti pačios. Anot veterinarės, tai visiškai natūralus ir net būtinas elgesys suaugusiai katei, nes jei ji to nedaro, už to gali slypėti sveikatos problemos.

„Savo kailio gali nesitvarkyti maži kačiukai, kurie dar neturi įgūdžių, taip pat senos katės, kurių aktyvumas yra sulėtėjęs ir jos žymiai mažiau prausiasi dėl senatvinių pakitimų. Normali, sveika katė turėtų kasdien praustis laižydama savo kailį. Jei tai nėra plika arba ilgo plauko katė, jos maudyti nebūtina, nes savimi ji gali pasirūpinti pati“, – aiškina veterinarė.

Tokią katę galima išmaudyti nebent esant būtinybei, pavyzdžiui, į jos kailį įsigėrus nemaloniam kvapui. Svarbu naudoti specializuotą šampūną, pritaikytą pagal katės kailio tipą. Tiesa, nebūtina katės maudyti vandenyje – esama ir sausų, purškiamų šampūnų. Įtrintas sausas šampūnas išvalo kailį ir vandens naudojant šią priemonę nereikia.

„Dauguma kačių leidžiasi maudomos, tai nėra problema. Kita vertus, maudyti plikas kates yra tiesiog būtina. Tokios katės odą reikia prižiūrėti dar labiau, nei plaukuotų kačių. Plikos katės turi būti prižiūrimos praktiškai kaip moters veidas – turi būti daromi pilingai, naudojami apsauginiai kremai nuo saulės, kad jos nenudegtų. Saulėtomis dienomis vien sėdėdamos prie lango jos gali įdegti. Plikas kates būtina maudyti bent kartą per savaitę su specialiais šampūnais“, – teigia V. Misiūnienė.

Kadangi katės labai mėgsta praustis ir pačios, jų žarnyne atsiranda plaukų kamuoliukų. Kuo tai blogai ir kokių priemonių imtis? Anot veterinarės, ši problema ypač opi katės šėrimosi laikotarpiu.

„Katė ant liežuvio turi tokius spygliukus, kurie neleidžia kailiui iškristi iš burnos – kiek jos jų prisilaižo, tiek ir priryja. Tai nėra gerai. Daugumai žmonių atrodo normalu, kai katės, besitvarkydamos savo kailį, priryja plaukų ir jų kamuoliukus išvemia. Dažnas vėmimas gali sukelti skrandžio uždegimą, o apatinės stemplės dalies dirginimas sukelia refleksinį kosulį. Prarijus nemažai plaukų, vėliau gali susiformuoti žarnyną užkemšantys akmenys“, – tikina pašnekovė.

Tokioje situacijoje veterinarai ne visuomet spėja padėti skiriamais vaistais – kartais tenka akmenis iš žarnyno šalinti atliekant operaciją. Kad taip nenutiktų, veterinarė rekomenduoja katės šėrimosi metu ją maitinti specialiu maistu, kuris valo žarnyną, ištirpina plaukus ir pašalina juos su išmatomis be jokio neigiamo poveikio augintinio sveikatai.

Kastracija ir sterilizacija

Veterinarė aiškina, kad kastraciją ir sterilizaciją savo augintiniams atlikti šeimininkai dažnai nusprendžia kovodami su nepageidaujamu augintinių elgesiu.

„Subrendę katinai gali būti agresyvūs, rujos metu veržtis keliauti iš namų. Tai didina traumų tikimybę ir šeimininkai dažnai jaudinasi, kad katinėlis gali pabėgti. Augintinis tampa agresyvus, šlapinasi ir tuštinasi ne vietoje. Toks elgesys, be abejo, šeimininkams yra nemalonus, o kastracija yra vienas iš būdų tai išspręsti“, – teigia V. Misiūnienė.

Veterinarė pataria savo augintinius kastruoti ir sterilizuoti visiems, kurie neketina gyvūnų veisti. „Tą atsakingą veisimo darbą reikėtų palikti veisėjams, kurie atsižvelgia į kačių sveikatą, charakterį, veislės bruožus. Geriausias laikas katyčių sterilizacijai yra iki pirmos rujos, kuomet joms 5-6 mėnesiai. Jei jau katytė surujojo, reikia palaukti ramybės periodo. Kol kačiukai nėra agresyvūs ir nesistengia pabėgti, neturi galimybės iškeliauti ir kažkur daugintis, jie gali būti nekastruojami“, – teigia ji.

Vis dėlto, jei katinas pradeda žymėtis teritoriją, jį reikėtų kuo greičiau kastruoti. Jei bus delsiama tai padaryti, teritorijos žymėjimo įprotis gali išlikti ir jokia kastracija šio elgsenos sutrikimo nepadės išspręsti.

„Po kastracijos ar sterilizacijos gali pasikeisti gyvūno elgesys: jis bus ramesnis, nebus poreikio pabėgti, tačiau tai gali lemti medžiagų apykaitos sulėtėjimą, augintiniai gali turėti polinkį į nutikimą. Todėl po kastracijos reikėtų iškart maitinti specialiu maistu, kuris padeda nekaupti nereikalingo svorio“, – aiškina V. Misiūnienė.

Atlikus kastraciją ar sterilizaciją, pakinta ir katinų šlapimas – iš rūgštingo jis tampa labiau šarmingu. „Dėl to gali gamintis šarmo kristalai – šlapime ir šlapimo takuose atsiranda „smėliuko“ ar netgi formuojasi akmenys. Šarmo kristalai gali sukelti šlapimo takų ir netgi inkstų problemas. Vėlgi, kastruotiems ir sterilizuotiems gyvūnams skirtas maistas padeda to išvengti“, – teigia veterinarė.

Nuotraukos iš konferencijos:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru
Didžiųjų metų švenčių metu norisi ir papuošti namus, ir palepinti augintinius, tačiau kartais net patys geriausi ketinimai sulaukia priešingo efekto. Didžiausia problema – kaip apsaugoti keturkojį nuo „nesąmonių pririjimo“ ir išlaikyti namų dekoracijas saugias. Dėl to siūlome šiuos paprastus patarimus, kurie padės išvengti rimčiausių problemų.

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą (53)

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą
Akademijos gimnazija turi rimtų bėdų. Jos kieme gyvena keliolika benamių kačių, kurios, kažkam neatsakingai jas pašėrus prie įstaigos pagrindinių durų, iš ten nebesitraukia. Lyg to būtų maža, viena gyvūnų gerovės tarnyba gimnazijos direktorių Liudą Tauginą kaltina žiauriu elgesiu su gyvūnais – neva dėl to, kad šis draudžia mokiniams ir aplinkiniams gyventojams maitinti kates, šios iš bado jau ėda viena kitą.

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį (24)

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį
Tarnybiniai šunys - ištikimi pareigūnų pagalbininkai. Tuo įsitikinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas. Jis DELFI vaizdo reportaže pademonstruoja, ką iš tiesų gali tarnybinis šuo ir pasakoja, ko reikia, kad keturkojis taptų tobulu pareigūnu.

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija
Fizinės reabilitacijos tikslas – atkurti normalų ar beveik normalų judėjimą ir raumenų bei skeleto funkcijas. Manualinė terapija apima masažą, tempimo ir pasyvių judesių pratimus bei sąnarių mobilizaciją. Taip pat galima pasitelkti šilumos ir šalčio terapiją, elektros stimuliaciją, lazerio terapiją ir terapinį ultragarsą. Reabilitacijos metu naudojami ir tiksliniai pratimai, jų atlikimui pasitelkiamos tokios priemonės kai specialūs treniruokliai – kamuoliai, bėgtakiai, cavalettti, baseinai.

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?
Keliauti ar išeiti pasivaikščioti su savo keturkoju žiemą – vienas malonumas. Kad malonumas netaptų problema, reikia žinoti tam tikras taisykles ir jų laikytis, nes net ir gerai įmitęs ilgakailis keturkojis šaltyje gali stipriai nukentėti, rašoma pranešime spaudai.

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti (3)

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti
Paprastai, kai kalbame apie augintinių baimes gamtos stichijų ar naujametinio šurmulio akivaizdoje, omenyje turime šunis - jie cypia ar slepiasi, bando pasprukti, o jų raminimo būdų yra daugybė. Tačiau daugybė kačių perkūnijos ar fejerverkų metu taip pat ima jaudintis. Jei triukšmas katei sukelia nerimą, šie patarimai gali padėti jai išlikti ramesnei.

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu (13)

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu
Garbanotieji bišonai, dar žinomi kaip Frizos bišonai, jau kuris laikas yra viena populiariausių veislių Lietuvoje. Pirmoji į mūsų šalį šios veislės šuniukus dar prieš penkiolika metų įvežė ir pradėjo veisti kinologė, veislyno „Tauras Kennel“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė, rašoma pranešime spaudai.

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu (7)

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu
Gruodžio 3 dieną po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumas. Tai – vienas patraukliausių ir unikaliausių turizmo objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Akvariumas, kaip Jūrų muziejaus sudėtinė dalis, Nerijos forte buvo įrengtas 1979 metais. Jo rekonstrukcija sutapo ir su kitais šio išskirtinio paveldo objekto tvarkymo darbais: dar vasarą išvalytas gynybinis griovys, restauruoti kaponyrai, įrengtos dvi naujos istorinės ekspozicijos, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija (5)

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio (11)

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje.

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės (6)

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės
Šių metų spalio mėnesį „Purina ONE“ inicijavo socialinį projektą „Kačių sveikatos mėnuo“. Šešias savaites trukusio projekto metu buvo norima išsiaiškinti, ar kačių savininkai žino, kaip užtikrinti visavertį, sveiką ir laimingą gyvenimą savo augintinei, teigiama pranešime spaudai.

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų (4)

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris (3)

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai (1)

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi.