Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?

 (39)
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.
DELFI TV Gyvai: ką svarbiausia žinoti apie katės sveikatą?
© DELFI / Andrius Ufartas

Mityba

Kaip vieną iš didžiausių klaidų, daromų maitinant kates, veterinarė išskiria tai, kad dažnai šeimininkai ar namuose apsilankę svečiai mėgsta palepinti kates maistu nuo stalo ir pasidalinti su jomis tuo, ką valgo patys.

Kai kuriais atvejais katės išsirenka kurį nors vieną mėgstamą produktą, kuriuo maitinasi pernelyg dažnai, nesubalansuota mityba lemia sveikatos sutrikimus.

„Tam, kad žmonėms nereikėtų sukti galvos dėl subalansuotos kačių mitybos, yra specializuoti kačių ėdalai. Juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į katės amžių, fiziologinę būklę – ar tai mažas kačiukas, ar sena katė, besilaukianti ar sterilizuota, šeriasi ar ne. Visiems šiems atvejams yra pritaikytos skirtingos formulės, pritaikytos pagal katės būseną. Maitinti reikėtų laikantis nurodytų normų, nes kačių peršėrimas specializuotu maistu yra dažna problema, sukelianti nutukimą ar net cukrinį diabetą“, – perspėja V. Misiūnienė.

Kailis

Kačių maudymas nėra būtinas – jos savo kailį mėgsta susitvarkyti pačios. Anot veterinarės, tai visiškai natūralus ir net būtinas elgesys suaugusiai katei, nes jei ji to nedaro, už to gali slypėti sveikatos problemos.

„Savo kailio gali nesitvarkyti maži kačiukai, kurie dar neturi įgūdžių, taip pat senos katės, kurių aktyvumas yra sulėtėjęs ir jos žymiai mažiau prausiasi dėl senatvinių pakitimų. Normali, sveika katė turėtų kasdien praustis laižydama savo kailį. Jei tai nėra plika arba ilgo plauko katė, jos maudyti nebūtina, nes savimi ji gali pasirūpinti pati“, – aiškina veterinarė.

Tokią katę galima išmaudyti nebent esant būtinybei, pavyzdžiui, į jos kailį įsigėrus nemaloniam kvapui. Svarbu naudoti specializuotą šampūną, pritaikytą pagal katės kailio tipą. Tiesa, nebūtina katės maudyti vandenyje – esama ir sausų, purškiamų šampūnų. Įtrintas sausas šampūnas išvalo kailį ir vandens naudojant šią priemonę nereikia.

„Dauguma kačių leidžiasi maudomos, tai nėra problema. Kita vertus, maudyti plikas kates yra tiesiog būtina. Tokios katės odą reikia prižiūrėti dar labiau, nei plaukuotų kačių. Plikos katės turi būti prižiūrimos praktiškai kaip moters veidas – turi būti daromi pilingai, naudojami apsauginiai kremai nuo saulės, kad jos nenudegtų. Saulėtomis dienomis vien sėdėdamos prie lango jos gali įdegti. Plikas kates būtina maudyti bent kartą per savaitę su specialiais šampūnais“, – teigia V. Misiūnienė.

Kadangi katės labai mėgsta praustis ir pačios, jų žarnyne atsiranda plaukų kamuoliukų. Kuo tai blogai ir kokių priemonių imtis? Anot veterinarės, ši problema ypač opi katės šėrimosi laikotarpiu.

„Katė ant liežuvio turi tokius spygliukus, kurie neleidžia kailiui iškristi iš burnos – kiek jos jų prisilaižo, tiek ir priryja. Tai nėra gerai. Daugumai žmonių atrodo normalu, kai katės, besitvarkydamos savo kailį, priryja plaukų ir jų kamuoliukus išvemia. Dažnas vėmimas gali sukelti skrandžio uždegimą, o apatinės stemplės dalies dirginimas sukelia refleksinį kosulį. Prarijus nemažai plaukų, vėliau gali susiformuoti žarnyną užkemšantys akmenys“, – tikina pašnekovė.

Tokioje situacijoje veterinarai ne visuomet spėja padėti skiriamais vaistais – kartais tenka akmenis iš žarnyno šalinti atliekant operaciją. Kad taip nenutiktų, veterinarė rekomenduoja katės šėrimosi metu ją maitinti specialiu maistu, kuris valo žarnyną, ištirpina plaukus ir pašalina juos su išmatomis be jokio neigiamo poveikio augintinio sveikatai.

Kastracija ir sterilizacija

Veterinarė aiškina, kad kastraciją ir sterilizaciją savo augintiniams atlikti šeimininkai dažnai nusprendžia kovodami su nepageidaujamu augintinių elgesiu.

„Subrendę katinai gali būti agresyvūs, rujos metu veržtis keliauti iš namų. Tai didina traumų tikimybę ir šeimininkai dažnai jaudinasi, kad katinėlis gali pabėgti. Augintinis tampa agresyvus, šlapinasi ir tuštinasi ne vietoje. Toks elgesys, be abejo, šeimininkams yra nemalonus, o kastracija yra vienas iš būdų tai išspręsti“, – teigia V. Misiūnienė.

Veterinarė pataria savo augintinius kastruoti ir sterilizuoti visiems, kurie neketina gyvūnų veisti. „Tą atsakingą veisimo darbą reikėtų palikti veisėjams, kurie atsižvelgia į kačių sveikatą, charakterį, veislės bruožus. Geriausias laikas katyčių sterilizacijai yra iki pirmos rujos, kuomet joms 5-6 mėnesiai. Jei jau katytė surujojo, reikia palaukti ramybės periodo. Kol kačiukai nėra agresyvūs ir nesistengia pabėgti, neturi galimybės iškeliauti ir kažkur daugintis, jie gali būti nekastruojami“, – teigia ji.

Vis dėlto, jei katinas pradeda žymėtis teritoriją, jį reikėtų kuo greičiau kastruoti. Jei bus delsiama tai padaryti, teritorijos žymėjimo įprotis gali išlikti ir jokia kastracija šio elgsenos sutrikimo nepadės išspręsti.

„Po kastracijos ar sterilizacijos gali pasikeisti gyvūno elgesys: jis bus ramesnis, nebus poreikio pabėgti, tačiau tai gali lemti medžiagų apykaitos sulėtėjimą, augintiniai gali turėti polinkį į nutikimą. Todėl po kastracijos reikėtų iškart maitinti specialiu maistu, kuris padeda nekaupti nereikalingo svorio“, – aiškina V. Misiūnienė.

Atlikus kastraciją ar sterilizaciją, pakinta ir katinų šlapimas – iš rūgštingo jis tampa labiau šarmingu. „Dėl to gali gamintis šarmo kristalai – šlapime ir šlapimo takuose atsiranda „smėliuko“ ar netgi formuojasi akmenys. Šarmo kristalai gali sukelti šlapimo takų ir netgi inkstų problemas. Vėlgi, kastruotiems ir sterilizuotiems gyvūnams skirtas maistas padeda to išvengti“, – teigia veterinarė.

Nuotraukos iš konferencijos:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.