Nacionalinė kultūros ir meno premija skiriama už pastarųjų septynerių metų darbus. Aktorius Juozas Budraitis įvertintas už novatorišką ir intelektualią aktorystę, jis teigia, kad skiriant jam premiją turbūt atsižvelgta ir į jo diplomatinę veiklą – aktorius nuo 1996-ųjų keturiolika metų dirbo kultūros atašė Rusijoje.

„Manyčiau tai ir nulėmė, vienas dalykas atašė darbas – ką tu turi atlikti, šalia to yra darbas, kurį susigalvoji pats ir kurį laikai svarbiu. Tarkim manęs niekas neverčia ieškoti kontakto su mokslo pasauliu, pabandyti įkvėpti žmonėms mintį, kad reikia lietuvių kalbą dėstyt Maskvos universitete, kad reikia baltistikos centrą užregistruoti Maskvoje. Pats susigalvojau ir už savo veiklos ribų pabandžiau įgyvendinti. Taip pat ir knygų leidyba, kuri leidžiama ne pardavimui, o skleisti po fondus“, pasakojo J. Budraitis.

Aktorius baigė teisę Vilniaus universitete, vėliau aukštuosius kino režisūros kursus Maskvoje, 8-9-ajame dešimtmetyje dirbo Kauno dramos teatre. Pirmasis jo vaidmuo kine – filme „Niekas nenorėjo mirti“, teatre – „Statytojas Solnesas“ to paties pavadinimo Vaitkaus spektaklyje. Yra sukūręs beveik šimtą vaidmenų teatre, kine ir televizijoje.

„Į kiną patekau atsitiktinai, būdamas teisės fakultetą. Nulėmė tai, kad mano karjeros pradžioje pasitaikė labai talentingas žmogus – Vytautas Žalakevičius, būtent jo asmenybės stebėjimas jo, galbūt net sekimas nulėmė, kad išsilaikiau ilgiau kine, vėliau perėjau į kiną, palikęs jurisprudenciją.

Teatre vėlgi pasitaikė taip, kad aukštuosiuose kursuose, į kuriuos mane pakvietė V. Žalakevičius, mokėsi kartu Jonas Vaitkus, kuris buvo Kauno teatro vyr. režisierius – vėl neeilinė asmenybė“, – pasakojo J. Budraitis.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos Juozui Budraičiui, Donatui Banioniui, Faustui Latėnui, Jonui Griciui, Vladui Braziūnui ir Giedriui Kuprevičiui bus įteiktos šį penktadienį. Premijų teikimo iškilmes iš Prezidentūros tiesiogiai transliuos LRT kultūros kanalas.