Kodėl apskritai J. Öhmanas vyko į Ukrainą? „Aš esu tarnavęs žvalgyboje ir, kai buvo įvykiai Kryme, kur mačiau žalius žmogeliukus, supratau, ką matau. Be to, supratau, jei ten, Ukrainoje, pavyks, ateis pas mus – buvo instinktas, kad reikia kažką daryti“, – laidoje „Delfi rytas“ pasakojo jis.
Pasak J. Öhmano, karas Ukrainoje tebesitęsia, nors ir kitokiomis formomis, ir, jo nuomone, tęsis dar ilgai. Jis tikisi, kad tai pajus ir knygos skaitytojai: „Keičiasi karas, keičiasi konfliktas, keičiasi žmonės – ir tai tebevyksta, dar niekas nesibaigė“.
„Taip, 2014 m. buvo dramatiškiau, buvo daugiau veiksmo, žūčių, dabar lyg ramiau, bet karas tęsiasi. Galima kalbėti apie hibridinį karą, kitas sąlygas, siekius, bet realiai, kas buvo, tas ir yra, tik gal kiek kita forma“, – kalbėjo J. Öhmanas.
Pasak jo, knygos pavadinimas „Donbaso džiazas“ yra kaip hibridinio karo metafora, nes tai, kas vyksta, yra kur kas sudėtingiau, nei, pavyzdžiui, tiesiog važiuojantys tankai.
J. Öhmanas mano, kad karas dar tęsis ilgai, nes Rusijai tai yra naudinga. „Turėti galimybę, pasukti konflikto kraną, daugiau ar mažiau, tai yra, visų pirma, spaudimas Ukrainai, bet ne tik. Tarkime, kiekvieną savaitę žudo keletą Ukrainos karių, šaudo su snaiperiais, kad palaikytų tam tikrą spaudimą. Tai yra Rusijos būdas, pas mus būtų tas pats, jei nebūtumėme, kur esame dabar, su NATO ir tt“, – svarstė jis.
J. Öhmano nuomone, ši knyga gali būti įdomi bet kuriam skaitytojui, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar lyties. Be to, ji gali padėti geriau suprasti ne tik padėtį Ukrainoje ar Lietuvoje, bet ir save pačius. „Gal skaitys ir supras kažką apie save. Mane labai paveikė karas, konfliktas. Keičiasi tavo suvokimas, supratimas, veikimas“, – kalbėjo jis.
Šią knygą rekomenduoja ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šis Jono Öhmano „džiazas“ – ir apie Ukrainą, ir apie Lietuvą. Apie valstybingumą, pralaimintį prieš feodalinę korupciją, biurokratiją ir tingumą. Knyga autentiška, atvira ir nuoširdi, provokuojanti klausimus, kamuojančius ir patį autorių – gryną švedą, patyrusį su Lietuva audringą laisvės romaną, todėl taip tiksliai užčiuopiantį istorines paraleles. Žingsnis po žingsnio virtusį tikru šiuolaikiniu partizanu, „išdurnėjusiu litovcu“, „šalena panda“, „volontioru“, džiazuojančiu visais įmanomais ir neįmanomais būdais, kad padėtų ir gelbėtų. O su šia knyga – kad primintų, kas mums yra Ukraina, skatintų palaikyti ir suprasti kovotojus, kurie Rytų Ukrainoje gina savo ir mūsų laisvę“, – savo atsiliepimi rašo ji.
