Buvęs budistų vienuolis Andy Puddicombe’as knygoje „Dešimties minučių meditacija“ dalijasi paprastais per dešimt metų patikrintais metodais, kaip „būti čia ir dabar“. Jo programa telpa net į labiausiai užgrūstą dienotvarkę ir įrodo, kad 10-ies minučių meditacijos gali iš esmės pakeisti gyvenimą.
Pateikiame knygos ištrauką.
Tradiciškai meditacija niekad nebuvo praktikuojama viena. Ji visuomet būdavo tik žymiai platesnės proto lavinimo sistemos sudedamoji dalis. Jei tiksliau, meditacija buvo viena iš trijų proto lavinimo sistemos sudedamųjų dalių. Pradedant proto treniruotes iš pradžių reikia susipažinti su meditacijos technika. Vadinasi, reikia suprasti proto dinamiką ir įvertinti, kaip jis reaguos, kai imsitės praktikuoti kurį nors metodą. Tik tada jus ims mokyti realių meditacijos pratimų. Tačiau buvo ir trečias aspektas. Geriau susipažinus su meditacijos technika, dėmesys būtų skiriamas jau pasiektos proto gerovės pritaikymui kasdieniame gyvenime. Skubant supažindinti Vakarų pasaulį su meditacija, dvi iš trijų dalių buvo akivaizdžiai ignoruojamos. Be šių dviejų sudedamųjų dalių bendra meditacijos dėlionė neturi prasmės. Ji praranda pirminę savo esmę ir tampa ne tokia efektyvi. Tokiu atveju ji turi ir žymiai mažesnį poveikį mūsų kasdieniame gyvenime. Taigi visai nenuostabu, kad metų metus žmonės taip kankinosi bandydami medituoti. Kad meditacija išties būtų paveiki, kad būtų gaunama tai, ko siekiame, reikia pasitelkti visas tris sudedamąsias dalis: susipažinti su technika, ją praktikuoti ir pritaikyti geriausiu įmanomu būdu.
Nė viena iš šių dalių nėra daugiau ar mažiau svarbi nei kitos. Įsivaizduokite, kad jums patikėjo prižiūrėti nuostabiai gražų klasikinį automobilį. Jūs niekada nevairavote automobilio, neturėjote jokių pamokų, o automobilis toks išskirtinis ir neįprastas, kad nesate tikri, kaip veikia visi tie pedalai ir mygtukai. Pažintis su meditacija yra tarsi mokymasis vairuoti. Jums nereikia suprasti visų mechaninių procesų po variklio dangčiu, bet reikia žinoti, kaip spaudyti pedalus, maigyti svirtis ir mygtukus. Taip pat reikia priprasti prie automobilio galios, vietos kelyje ir, žinoma, aplinkinių automobilio manevrų. Tai yra pažinimas.
Kaip minėjome, tai nėra paprastas automobilis, o senovinis, vadinasi, jo variklį kartais reikia užvesti, kad gerai veiktų ir dirbtų visu pajėgumu, kai kitą kartą sugalvosite išvažiuoti pasivažinėti. Jei nesate susipažinę su senoviniais automobiliais, visa tai gali skambėti keistai, bet tokie yra tų senovinių mašinų reikalavimai. Dabar grįžkime prie meditacijos. Niekur nevažiuodami jūs sėdite kambaryje ir leidžiate varikliui dirbti savo ritmu, vis geriau atpažįstate garsus ir jausmą, kurį jie kelia. Tai yra praktika.
Bet ko vertas automobilis, jei niekur juo nevažiuojate? Tas pats tinka ir meditacijai. Meditacijos prasmė nėra visą likusį gyvenimą praleisti sėdint užmerktomis akimis, daug svarbiau pritaikyti tą pažįstamą sąmoningumo jausmą kitose gyvenimo srityse. Tai vadinama integracija.
Vadinasi, yra du būdai naudoti meditaciją. Vienas būdas yra „aspirinas“, kaip mėgstu jį vadinti. Mes esame nuolat užsiėmę, nuolat skubame, patiriame stresą ir tuomet ieškome kelių, kaip pasijusti geriau, o tada medituojame. Pasijutę geriau, atsigavę vėl galime nerti į gyvenimą, patirti stresą, kol vėl prireiks to, kas leis pasijusti geriau. Šis pasirinkimas nėra blogas, teisybę pasakius, jūs galite pasiekti visai neblogą išlaisvintos galvos efektą. Deja, jis bus ribotas, jeigu palyginsime su antruoju būdu, kurį pasirinkus galima pritaikyti naują mąstymo kokybę visose gyvenimo srityse.
Laikas, kurį daugelis žmonių yra linkę skirti sėdimajai meditacijai, sudaro tik mažą dienos dalelę. Nuostabiausia, kad, pritaikant dėmesingumo lavinimo metodą visą likusią dienos dalį, jums nereikia skirti jokio papildomo laiko, nebūtina keisti savo dienotvarkės. Jūs galite daryti viską, ką planavote. Skiriasi ne pats veiksmas, o būdas, kaip pakreipiate mąstymą atlikdami tuos veiksmus.
1 pratimas: nieko neveikimas
Pabandykite dabar. Nepajudėję iš vietos, kurioje dabar sėdite, tiesiog užverskite knygą ir pasidėkite ją ant kelių. Nereikia sėdėti kokia nors ypatinga poza. Tiesiog švelniai užmerkite akis ir ramiai pasėdėkite vieną ar dvi minutes. Visiškai nesvarbu, jei užplūs įvairios mintys. Kol kas leiskite joms ramiai kilti ir pasimiršti. Įsigilinkite į jausmą, kurį sukelia toks ramus sėdėjimas vieną ar dvi minutes.
2 pratimas: pojūčiai
Skirkite dar dvi minutes šiam pratimui atlikti. Kaip ir prieš tai, likite sėdėti toje pačioje vietoje. Padėję knygą ant kelių, ramiai susikoncentruokite į vieną fizinį pojūtį. Geriausia į klausą ar regėjimą. Patarčiau naudotis fono garsais ir užmerkti akis. Bet garsai kartais būna neprognozuojami, todėl galite likti atsimerkę ir žvelgti į pasirinktą objektą kambaryje arba į vieną sienos tašką. Nepriklausomai nuo to, kokį pojūtį pasirinkote, pasistenkite kuo ilgiau susikoncentruoti, bet darykite tai ramiai ir lėtai. Jei jus blaškys kiti pojūčiai, tiesiog grįžkite prie pasirinkto objekto ir tęskite toliau.
3 pratimas: fiziniai pojūčiai
Padėkite knygą kelioms minutėms į šalį ir išbandykite šį pratimą. Ramiai pagalvokite apie tai, kas šiuo metu vyksta jūsų galvoje. Praeitą kartą jūs koncentravotės į garsus ar vizualius objektus, o šį kartą lygiai taip pat sutelksite dėmesį į fizinius pojūčius. Tarkim, galite stengtis pajusti, kaip kūnas spaudžia kėdę po jumis, kaip pėdos remiasi į grindis, o gal net rankos ilsisi ant knygos. Koncentracijos į fizinius pojūčius privalumas yra tas, kad jie yra lengvai apčiuopiami net tada, kai jūsų mintys klajoja. Jeigu patiriate kokį nors stiprų jausmą ar tiesiog užplūsta mintys, prisiminkite mėlyną dangų ir tai, kad veikiausiai virš visų tų minčių ir jausmų yra rami, šviesi ir erdvi vieta. Taigi kiekvieną kartą pajutę, kad mintys vėl nuklydo, o jūs ėmėte blaškytis, susikoncentruokite į fizinį pojūtį.
