LNK Žinios penktadienį pranešė, kad vidaus reikalų ministras įsakymą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo Ž. Ilgauskui pasirašys pirmadienį. Įsakymą Ž. Ilgauskas gali skųsti teismui, tačiau jo tėvai tikina, kad sūnus to nedarys.
Už tai, kad raštu Lietuvos ambasadai ar Migracijos departamentui nepranešė apie įgytą svetimos valstybės pilietybę, buvusiam sportininkui grėsė piniginė bauda iki 1 tūkst. 450 tūkst. eurų, tačiau, LNK duomenimis, jos nuspręsta neskirti.
Pernai pavasarį komandos Klivlando „Cavaliers“ savininkas viešai pranešė, kad Ž. Ilgauskas gavo JAV pilietybę.
1975 metais gimęs Ž. Ilgauskas krepšininko karjerą baigė 2011 metų rudenį. Ž. Ilgauskas – buvęs ilgametis „Cavaliers“ žaidėjas, taip pat yra žaidęs Majamio „Heat“ klube, prieš karjerą NBA žaidė Lietuvoje – Kauno „Žalgiryje“, „Atlete“.
Klivlande gyvenantis lietuvis su žmona augina du Lietuvoje įvaikintus vaikus.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką.
Žiniasklaidai pranešus, kad Jungtinių Valstijų piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Ž. Ilgauskas netenka Lietuvos pilietybės, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė pataisas, kuriomis ypatingų nuopelnų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams būtų įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę.
Pernai lapkritį Seimas ėmėsi šalies vadovės inicijuotų pataisų, kurios turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai leistų turėti dvigubą pilietybę.