Euobserver.com nusprendė pakalbinti praeities krepšinio žvaigždę, karjerą jau baigusį ir šiuo metu Kauno „Žalgirio“ trenerių štabe dirbantį 39-erių metų Saulių Štombergą. Pirmas klausimas legendiniam krepšininkui buvo paprastas – kodėl Lietuvoje ši sporto šaka tokia populiari.
„Krepšinio populiarumas Lietuvoje nulemtas istorijos. Kai augo mano karta, mes lygiavomės į tokius krepšinio dievaičius kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis. Mes sekdavome „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA kovas. Žinoma, visi palaikėme „Žalgirį“, – prisiminė S. Štombergas.
„Nors lietuviai tuo metu atstovavo Sovietų Sąjungos rinktinei, jie mums vis tiek buvo didžiausi autoritetai. Degėme noru vieną dieną žaisti taip, kaip jie“, – sakė jis.
Būdamas šešiolikos, S. Štombergas prisijungė prie „Žalgirio“ jaunimo komandos. O prabėgus vieneriems metams, Lietuva tavo nepriklausoma.
„Krepšinyje nepriklausomybė pakeitė viską. 1992 metais olimpinėse žaidynėse pagaliau turėjome savo nepriklausomą Lietuvos komandą. Būdamas dar jaunas, tapau jos nariu, ir turėjau šansą būti šalia savų dievaičių, mokytis iš jų“, – džiaugėsi buvęs krepšininkas, 1996 ir 2000 metais kartu su rinktine iškovojęs olimpinius bronzos medalius, 1995 metais Europos čempionato sidabrą, o 2003-aiais – ir auksą.
S. Štombergui be Lietuvos taip pat teko žaisti Italijos, Ispanijos, Rusijos, Turkijos ir Kinijos klubuose. Prisiminęs užsienyje praleistus metus, S. Štombergas pripažino, jog lietuvių susidomėjimas krepšiniu yra begalinis.
„Kiekvienas čia išmano krepšinį. Kiekvienas gali ateiti ir pasakyti, ką padarei blogai, ką tau reikėtų pakeisti savo ir komandos žaidime“, – pažymėjo jis. - Tuo metu kitose šalyse ši sporto šaka nėra tokia populiari. Kai rungtyniavau Italijoje, Bolonijos „Kinder“ klube, jaučiau, jog italai tikrai myli krepšinį. Tačiau vis tiek ne taip, kaip Lietuvoje. Jie žino daugiau apie futbolą, visos jų žiniasklaidos priemonės nuklotos straipsniais apie futbolą“..
Tuo tarpu krepšinio lygis Kinijoje jį nustebino.
„Maniau, jog atvykęs į Kiniją jausiuosi kaip Guliveris. Bet taip jaučiausi tik gatvėse. Krepšinio aikštelėje buvo ir kitų aukštų žaidėjų“, – sakė 2,02 metrų ūgio buvęs krepšininkas.
Šanchajuje žaidęs tuo pačiu metu kaip ir Kinijos žvaigždė Yao Mingas lietuvis prisiminė, jog pasirašyti autografą visiems norintiems kartais trukdavo ir visą dieną. „Rodėsi, jog laukiančiųjų niekada nesibaigs“, – juokėsi S. Štombergas.
Rusijoje įgytą patirtį, nepaisant politinio aspekto, S. Štombergas taip pat vertino teigiamai. Ketverius metus jis praleido Kazanės „Uniks“ klube.
„Atvyko į Rusiją, nes pažinojau žaidėjus ir trenerius. Kai daug keliauji, neigiamus jausmus apie Sovietų Sąjungą pavyksta nustumti į šalį“, – pažymėjo jis.
„Kadangi rusų kalbos mokėmės mokykloje, rungtyniauti šioje šalyje mums buvo kur kas lengviau nei Italijoje, Ispanijoje ar Turkijoje, kur tekdavo pajusti ir didelius kultūrinius skirtumus.
Kalbėdamas apie ateitį, S. Štombergas buvo užtikrintas: kol Lietuvos krepšininkai demonstruos gerus rezultatus, futbolas šioje šalyje neturi jokių šansų tapti sporto šaka numeris vienas.
