Vladimiro Putino režimo valdomos Rusijos kariuomenei užpuolus nepriklausomą Ukrainą, Eurolyga kurį laiką delsė ir nesiryžo šalinti šalies-agresorės klubų iš turnyro neva tikėdamasi, kad likusias reguliariojo sezono rungtynes su rusais kitos komandos sužais neutralioje aikštėje.
Visgi Kauno „Žalgiriui“ pademonstravus iniciatyvą ir pamačius, kokių veiksmų imasi kitos sporto organizacijos bei kokia yra didžiosios Europos dalies pozicija agresorių atžvilgiu, Eurolyga galų gale apsisprendė ir Rusijos klubus „suspendavo“ iki kovo 21 dienos.
Iš esmės tai reiškia, kad po tą dieną vyksiančio Eurolygos posėdžio Rusijos klubai bus išbraukti iš šio sezono dalyvių gretų, o visų iki tol sužaistų rungtynių su rusais rezultatai – apskritai anuliuoti.
Nors iki šios datos liko dar beveik savaitė, A. Vatutinas supranta, kad pakeisti situacijos nebepadės nei įžūlūs pareiškimai, nei pagraudenimai.
„Sprendimas bus priimtas kovo 21-ąją, bet aš žinau, kokį atsakymą gausime. Manau, visi tai supranta. Būčiau laimingas, jeigu klysčiau ir prižadu išgerti šampano taurę, jei sprendimas man bus netikėtas. Bet matant dabartinę situaciją galimybių pasikeitimui nematau“, – A. Vatutiną cituoja rusų naujienų agentūra TASS.
Tiesa, anot A. Vatutino, Eurolygos klubų sprendimas galutinai šalinti rusus bus priimtas ne tik dėl „politikos“, kaip kad karo veiksmus yra įprasta apibūdinti Rusijoje.
„Yra ir logistinių problemų“, – aptakiai cituojamas A. Vatutinas.
Tiesa, pateikiamame informaciniame tekste sąmoningai pamirštama konkretizuoti, kad agresorės Rusijos aviakompanijoms beveik visos Europos oro erdvė šiuo metu yra uždaryta.
A. Vatutino vadovaujamą CSKA organizaciją prasidėjus karui paliko dauguma legionierių, tarp kurių buvo ir lietuvis M. Grigonis, kol kas dar turintis galiojančią sutartį su klubu ir derinantis jos nutraukimo sąlygas.
CSKA pirmadienio vakarą žaidė VTB lygos rungtynes su Sankt Peterburgo „Zenit“ – Maskvos komandos gretose iš užsieniečių legiono ant parketo teišbėgo serbas Nikola Milutinovas ir iš Krasnojarsko „Jenisej“ neseniai pasikviestas amerikietis Casperas Ware'as. Tiesa, CSKA toliau treniruoja Rusijoje šaknis suleidęs graikas Dimitrios Itoudis su savo tarptautiniu asistentų štabu.
Visi kiti europiečiai žaidėjai prasidėjus karui su CSKA atsisveikino – Rusiją paliko kartvelas Tornikė Šengelija, Italijos pilietybę turintis amerikietis Danielis Hackettas, vokietis Johannesas Voigtmannas, danas Iffe Lundbergas. Iš Maskvos išvyko ir Rusijos pilietybę turintis amerikietis Joelis Bolomboy'us.
Savo ruožtu į Maskvą taip ir neatskrido sutartį su CSKA sudaręs kanadietis Kevinas Pangosas, o amerikiečiai Willas Clyburnas ir Allerikas Freemanas taip pat dar turi galiojančias sutartis su klubu, tačiau komandoje nežaidžia.
„Deja, kol kas labai daug neatsakytų klausimų. Su kai kuriais žaidėjais sutartys jau nutrauktos, su kai kuriais sutartys dar galioja. Suprantama, kad Grigonio sugrįžimas vargiai beįmanomas, kol kas iki galo neaiški situacija dėl Bolomboy'aus ir Voigtmanno. Viskas labai individualu. Jeigu krepšininkas nenori žaisti dėl šeimyninių ar politinių aplinkybių, nėra prasmės jo laikyti. Reikia ieškoti išeičių, kurios atrištų rankas žaidėjams ir duotų finansinės naudos klubui“, – cituojamas A. Vatutinas.
Oficialiai sutartis su CSKA kol kas nutraukti pavyko T. Šengelijai, D. Hackettui ir I. Lundbergui, kurių pavardžių ir nuotraukų nebėra ne tik Eurolygos, bet ir paties klubo interneto svetainėje.
Ką gali reikšti sugrįžimas į šalies agresorės klubą, savo kailiu jau turėjo įsitikinti į „Zenit“ gretas vėl atvykęs lenkas Mateuszas Ponitka.
