Po pertraukos įsibėgėjusi Lietuvos rinktinė eliminavo M. Tayloro auklėtinius rezultatu 88:69.
„Lietuva sužaidė labai stipriai, nors mes irgi nebuvome statistai. Didžiavausi dėl to, kaip pirmoje mačo pusėje žaidė vaikinai, kaip jie gynėsi ir kovėsi su aukštesniais priešininkais. Bet trečiame kėlinyje nepataikėme lengvų metimų, užstrigo puolimas. Be to, kaip ir spėjau prieš mačą, didele bėda tapo varžovų atkovoti kamuoliai“, – susitikimą komentavo 48-erių specialistas iš JAV.
„Žinoma, lietuviai nusipelnė pergalės. Manau, mes taip pat labai gerai padirbėjome pirmoje pusėje. Esminė buvo antro kėlinio pabaiga ir kelios minutės trečiojo pradžioje, kai lietuviai nulėkė su vėjeliu. Šiek tiek praradome koncentraciją, o jie nutolo ir toliau jau kontroliavo rungtynes. Bandėme vytis, bet patyrę Eurolygos ir NBA žaidėjai žino, kaip neleisti to padaryti. Mums tai gera patirtis, kuria turėsime pasinaudoti ateityje“, – antrino M. Ponitka.
Lenkijos rinktinės kapitonas surinko 10 taškų, bet mačas jam nenusisekė. Iš viso 27-erių žaidėjas per 35 min. užsitarnavo 8 naudingumo balus – perpus mažiau nei ankstesniuose olimpinės atrankos mačuose.
Vis dėlto Delfi paklaustas, ar su tautiečiais jaučiasi padaręs viską, ką galėjo, Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) puolėjas situaciją vertino blaiviai.
„Kadangi olimpiadoje mūsų nebus, vadinasi, galėjome pasirodyti ir geriau. Bet reikia susitaikyti su realybe. Žiūrėsime šių rungtynių vaizdo įrašą, vertinsime gautas pamokas ruošdamiesi artimiausioms mūsų laukiančioms varžyboms – pasaulio čempionato atrankai.
Ypač šiandien mes tikrai bandėme, tikrai kovojome. Vienintelis mačas, kuris mums visiškai nepavyko, buvo prieš Slovėniją. Jis tikrai tapo nusivylimu, na, bet žaidėme su rimta komanda“, – pernelyg savikritiškas nebuvo M. Ponitka.
„Vertinant visą turnyrą, mūsų vaikinai gavo fantastišką progą sužaisti su Slovėnija, Lietuva. Man patiko tai, ką nuveikėme šią vasarą. Galime drąsiai žiūrėti vieni kitiems į akis, nes padarėme, ką galėjome. Manau, kad Lenkijos krepšinio laukia šviesi ateitis“, – pritarė M. Tayloras.
Pasirodymą baigę lenkai prisijungs prie finalo žiūrovų – tiek kapitonas, tiek treneris įsitikinę, kad praleisti tokias rungtynes būtų nuodėmė.
Aiškių favoritų jie nemato – ar bent jau garsiai neįvardina.
„Laukia labai įdomus finalas. Niekam nelengva svečiuotis čia, „Žalgirio“ arenoje, kai ji sausakimša. Neįsivaizduoju, kas laimės, kaip klostysis rungtynės.
Slovėnai nuostabiai pataiko tritaškius – gynyba ties perimetru ir Lukos Dončičiaus bei Mike'o Tobey žaidimo du prieš du stabdymas bus esminiai iššūkiai lietuviams. Savo ruožtu, svarbiausi Lietuvos žaidėjai: Mantas Kalnietis, Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis. Ši trijulė viena pati gali laimėti rungtynes, o dar pridėkime metikus Marių Grigonį, Roką Giedraitį. Bus tikrai aukšto lygio rungtynės, kurias visiems bus įdomu stebėti“, – atsiliepė M. Ponitka.
„Laukia puikus reginys neutraliems žiūrovams. Manau, kad namų aikštės faktorius lietuviams bus labai svarbus, kita vertus, L. Dončičius yra tas žmogus, kuris daro skirtumą. Jis gali pataikyti neįtikėtinų metimų, sukurti progų kitiems, be to, prideda pasitikėjimo savo jėgomis visai komandai.
Manau, abu treneriai turi aiškias sistemas ir žaidimo stilių. Iš vienos pusės – žaidimas du prieš du bei puikūs metikai, iš kitos – dominavimas baudos aikštelėje. Bus ką pažiūrėti, jei atvirai, ir aš pats nekantriai laukiu šio mačo“, – iš anksto rankomis trynė M. Tayloras.
Lenkijos ekipa olimpinėse žaidynėse dalyvavo šešis kartus, bet paskutinį – dar 1980 metais.
Lietuviai siekia ant olimpinio parketo stryktelti aštuntą sykį iš eilės, slovėnai žaidynėse kol kas nėra debiutavę.
Primename, kad dar trys analogiški olimpinės atrankos turnyrai tuo pačiu metu finišuos Splite (Kroatija), Belgrade (Serbija) ir Viktorijoje (Kanada).
