Kas yra Frida Kahlo, tikriausiai niekam pasakoti nereikia, o jei reikia, siūlau toliau nė neskaityti. Ši moteris pasaulį pakerėjo ne tik įvairiais savo meno darbais, tačiau ir autoportretais, kurie iki šiol laikomi vienais geriausių.
Visą savo vaikystę Frida praleido namuose, kurie įsikūrę Meksiko mieste, o šiandien labiau žinomi kaip Frida Kahlo muziejus.
Norint patekti į šį muziejų, vizitą reikia planuotis labai iš anksto, tad bilietai perkami mažiausiai dvi–tris savaites prieš, pagal tikslų įėjimo vidun laiką, kuris suskirstytas kas 15 minučių. Tai reiškia, kad nebūsite įleisti nė minute anksčiau. Nors pirmadieniais muziejus nedirba, visomis kitomis dienomis lankytojų laukiama iki 18 val.
Nors mūsų apsilankymo laikas buvo 15:45 val., dar gerokai prieš jau stovėjome bendroje eilėje, prie įėjimo. Pakabinta iškaba skelbė, kad lankytojai bus įleisti lygiai minėtu laiku. Eilė nusidriekė nemaža, tačiau atėjus mūsų vizito laikui visi gana greitai buvo įleisti. Bilietas suaugusiam kainuoja 320 pesų arba beveik 18 Eur.
Reikia pasakyti, kad šio namo visoje gatvėje tikrai niekas nesumaišytų su jokiu kitu. Ryškiai mėlynos sienos ir aiškus užrašas viršuje nurodo, jog patekote į svečius pas vieną garsiausių pasaulio menininkių.
Tik įėjus iškart esame nukreipiami į specialią ekspoziciją, kurioje chronologine tvarka pasakojama apie Fridos gyvenimą ir darbus. Konkrečiai šis namas – ypatingas, nes čia menininkė praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, pirmiausia, su šeima, o kiek vėliau, su savo vyru Diego Rivera.
Čia gausu eksponuojamų asmeninių menininkų daiktų, tokių, kaip paveikslai, nuotraukos, dokumentai, knygos ir baldai.
Be pačių pasakojimų sužavi išties unikalūs jos pačios naudoti asmeniniai daiktai: naktinis stalelis, teptukai, dažai ir įprastiems namams neįprasti baldai – mat prie visų eksponuojamų lovų kabo veidrodžiai, į kuriuos ši žiūrėdama ir jau sirgdama tapė savo autoportretus.
Smalsiausi akį gali užmesti ir į jos virtuvę, kuri nudažyta itin ryškiomis geltona bei mėlyna spalvomis, o netoliese stovinti darbuotoja parodo ir viršutiniame aukšte esančią lovą, kurioje mirė Frida.
Išėjus į vidinį namo kiemą laukia nedidelis sodas su fontanais, prie kurių taip pat pakabintos Fridos nuotraukos vienoje ar kitoje sodo vietoje.
Paėjus kiek nuošaliau į šoną – ir maža suvenyrų parduotuvė, kurioje galima įsigyti vieną kitą smulkmeną atsiminimui.
Tiesa, mes patys suvenyrus perkame jau išėję iš muziejaus. Kitapus gatvės paprasčiausiai prekiautojai juos siūlo geresnėmis kainomis, nors štai už medžiaginį maišelį pirkiniams su Fridos atvaizdu tenka pakloti maždaug 14 Eur.
Įdomus faktas, kad dar būdama gyva, ji šiuos namus norėjo palikti kaip muziejų, todėl Diego Rivera šią moters svajonę išpildė.
Jai mirus, parodos dizainą sukūrė poros draugas, muziejininkas ir poetas Carlosas Pelliceris. Teigiama, kad pats namas išliko lygiai toks pats, koks buvo 1950-aisiais.
