Žinote, kas yra nuostabiai puiku apie kraustymąsi į kitą šalį (aš ką tik krausčiausi iš Vilniaus atgal į Stokholmą)? Suderinti datas taip, kad nė vieną naktį nereikėtų gyventi viešbutyje ar apartamentuose yra praktiškai neįmanoma net tokiems planavimo ir koordinavimo asams, kaip kukli šių eilučių autorė.
Stokholmas yra iš visų pusių vandens supamas miestas ant salų, juosiamas įvairaus ilgio tiltų. Jis taip pat padalintas į 26 municipalitetus, kai kurie jų traktuojami atskirais miestais. Kad ką tik pervažiavai į kitą miestą nejusti – čia ir užmiestinius rajonus jungia tobulai funkcionuojantis traukinių tinklas. Tiesa, galima pajausti gyvenant, nes didžiausi biudžetai visada skiriami Stokholmo municipalitetui. Turtingesni rajonai taip pat atrodo prabangiau bei labiau prižiūrėti. Kartais smulkmenomis: pavyzdžiui, pasodintų gatvėse gėlių kiekiu.
Lidingö (kuris techniškai priskiriamas Stokholmui) yra žinomas kaip pasiturinčių žmonių miestelis – ten dar nuo XVI a. didikai ir pirkliai įsigydavo prabangius namus bei vilas. Panašiai išlikę ir dabar, o miestelis man kuria kurorto įspūdį – čia po gatves tingiai su kavos puodeliais rankose sliūkina vietiniai gyventojai vedžiodami vangiai amsinčius šuniukus, o autobusų vairuotojai stotelėje kantriai laukia keleivių, kuriuos iš tolo pastebi dar tik ateinančius.
Taip pat apsimiegojusios dėl miego trūkumo vežimėlius, besišildydamos saulės atokaitoje, stumia vietinės naujai iškeptos lattemamos (švediška mamų rūšis – jos turi labai brangius vežimėlius ir geria daug išsineštinės kavos – dažniausiai veganišką latę). Čia nėra Stokholmui būdingo tempo, todėl yra tinkama vieta, kas jo nemėgsta.
Lidingö ant vandens kranto kone eile išsirikiavę stovi visa krūva viešbučių, besiorientuojančių į konferencininkus – kompanijas, organizuojančias savo eksternalius ar vidinius susitikimus su visokiais ten keistais tymbildingais, vakare garą nuleidžiančiais saunose.
Į vieną tokį šįkart ir nutūpiau nakčiai.
Jei jau turiu apsistoti viešbutyje, pasilepinsiu, pagalvoju, ir išsirenku viešbutį su baseinu. Greitai radau variantą už 70 eurų nakčiai. Jūs gal juokaujate, ačiū – vienas SPA vakaras gal ir neištrins itin įtemptų metų bei lietuviškų patirčių, bet bent leiskite pabandyti.
Stokholme tai labai gera kaina, nes visi centre sukoncentruoti tos pačios kvalifikacijos (tiek pat siūlantys) viešbučiai kainuoja nuo 150 eurų, o jei norėsite prabangiai ir centraliau – dvigubai tiek.
„Rönneberga Konferens“ viešbutis
Ar pastebėjote, kaip viešbučiai atkakliai kuo toliau, tuo intensyviau stumia registracijos laikus vis tolyn? Prieš 20 metų įsiregistravimo laikas buvo toks pat, kaip ir išsiregistravimo – vidurdienis. Vėliau viešbučiai stūmė įsiregistravimą į 13, 14 valandą, kol galiausiai auksiniu standartu tapo 15 valanda. Ryte išsiregistruoti reikia 10 valandą. Kodėl? Techniškai, kad spėtų po svečių išsivalyti.
Kai man buvo 20, Niujorko Bruklino rajone nuomojausi kambarį ir dirbau greito maisto restorane, turėjau už save porą metų vyresnį nediduką supervaizerį iš Japonijos, kuris sodriu azijietišku akcentu garsiai mums virtuvėje rėkdavo – „chop chop, I aint got all day, move, time is money!“ (liet. aš neturiu visos dienos, krutam, laikas – pinigai). Prisižiūrėjęs kažkokių įkvepiančių populiarių realybės šou ir prisirankiojęs epiškai klišinių frazių (nuo kurių, prisipažinsiu, dabar kiek sutampo), bet jos mums, ką tik išaugusiems iš paauglystės, buvo negirdėtos bei skambėjo nežmoniškai kietai.
Aš norėjau būti tas garsiai rėkiantis menedžeris. Tai viešbučiai dabar kaip tie menedžeriai – „gerai jau, galite nakvoti, tik greičiau, mes neturime laiko žaisti, chop chop, ir neškite muilą, kai tik prabundate, nėra čia ko kimšti maisto nuo ryto, ateee“. Jiems taip pat yra visiškai nusispjauti, kad susimokėjus už vieną naktį gaunama nepilna para. Užsisakykite daugiau nakvynių, pupuliai, į ūsą šypso viešbučių savininkai.
Interjeras
Skandinaviškai nuosaikus. Švedai nemėgsta lietuviams būdingo maksimalaus apsikvarbatkavimo ir apie viską perspaudimo. Čia jau tikrai nerasi baubiančios muzikos, nevėdintas patalpas maskuojančių cheminių purškalų ar pseudo gaiviklių.
Švedai nemėgsta lietuviams būdingo maksimalaus apsikvarbatkavimo ir apie viską perspaudimo.
Kambarys
Užsisakau mažiausią, todėl ir kaina tokia – nedidukas, iš akies apie 10 kv. m, bet o kaip man jis patinka! Su vaizdu į vidinį kiemą. Tik kol kas neturiu laiko juo pasimėgauti – numetusi lagaminus, skutu atgal į miestą. Kambario interjeras yra absoliučiai ir gana brutaliai minimalistinis, kas yra nuostabu. Vidutinio dydžio (labiau ne dvigulė, bet, jei ką, tilptume) lova, didelis televizorius slankiojamu ekranu, darbo stalas, fotelis, puikus erdvus dušas, spinta bei telefonas, jungiantis su registratūra.
Minusas – kambaryje nebuvo nei virdulio, nei kavos virimo aparato – kaffebryggare, jie Švedijoje daug kur tokius turi, švediškas auksinis standartas (tiesa, karštų gėrimų galima įsipilti registratūros pastate).
Kadangi viešbutis imituoja šiaurietišką rezortą, yra išmėtytas po atskirus pastatus – registratūra viename, kambariai trijuose padaliniuose, sužymėtuose skaičiais, baseinas bei SPA atskirame pastate, iš kurio traukia pusplikiai maloniai apšilę švedai su šlepetėmis (arba nebūtinai švedai, bet girdžiu švedų kalbą, tad vietiniai).
Baseinas ir SPA zona
Aš nenorėjau iš to baseino išlipti, bet jį 22 valandą uždarinėjo, tad teko. Viskas funkcionalu, šviesu, erdvu. Dviejų rūšių saunos – garinė ir suomiška, dušai. Persirengimo kambaryje tuščia – matyt, konferencininkai jau išsilakstė valgyti vakarienės (taip ir buvo – randu juos garsiai kleketuojančius restorane).
Baseino zonoje sėdėjo du alumi besivaišinantys lankytojai, netrikdydami mano solinių momentų baseine. Netoliese taip pat buvo sūkurinė vonia. Baseino zonoje yra baras, kur galima gauti gėrimų.
Pusryčiai
Skaitytojams buvau žinoma kaip visiškai nusiplūkusi berinkdama geriausias Cezario salotas pasaulyje. Ar dar tęsiu šitą tradiciją? Būčiau tikrai norėjusi, bet realybė tokia, kad užsiknisau mieste su reikalais ir tik ant greičio vakarienei nusipirkau sumuštinį. Užtat paragavau pusryčių, kuriuos jums čia aprašysiu (o teksto paleidimo dieną ir parodysiu savo instagrame).
Visų pirma, tai vaizdas pro langą. Oh my. Ar jūs matote, kas darosi? Aš negaliu patikėt tokiu gerumu: po metų pilkos cepelininės niekuo neišskirtinės aplinkos Vilniuje (gerai jau, nusiraminkite), aš ne tik kitoniškoje aplinkoje – aš dar ir nuostabaus puikumo kitoniškoje aplinkoje. Vanduo, tolumoje plaukia keleivinis keltas, švediška kava. Gerai, saulės šiandien nėra, bet nesvarbu.
Konferencininkai jau pavalgę, todėl aš savo jurisdikcijoje turiu besišypsantį personalą, kuris man atrodo ne tik kompetentingas, bet dar ir gražus, nes atpratau nuo švediškų vikingiškų genų bei ūgio – kai kalbuosi, man reikia su savo 168 cm užversti galvą, kas, galvoju, kad yra visai tvarkoje, svarbu kopėtėlių nereikia. Vos nepamiršau apie maistą – visko čia yra, ko širdis geidžia. Man, iki vakarienės pratusiai sukonsumuoti tik rytinį proteino kokteilį arba batonėlį (mano genai geri tik tada, kai mažai valgau), tas maistas atrodo kaip karališka puota.
Norėčiau tokį ir tiek pasirinkimo turėti vakarienei, bet dabar yra rytas ir tenka kažkaip tvarkytis su tiek maisto („Dapkos skundžiasi Stokholmo viešbučio maisto kiekiu“). Jie turi standartinį kontinentinių pusryčių rinkinį, savo keptą duoną bei bandeles, džemus ir jogurtus, sūrius bei dešras, dribsnius. Karštų patiekalų stotyje galima rinktis kiaušinius, blynus. Apie kavą – nuostabi. Prisipažinsiu, kad prieš išvažiuodama į Lietuvą buvau kiek išlepinta ir filtrinės kavos negerdavau, man buvo per prasta.
Bet po Lietuvos aš esu naujas ir dalykus žymiai labiau vertinantis žmogus, todėl man dabar ta filtrinė kava atrodo kaip vienas geresnių gyvenime nutikusių dalykų. „Kas tau ten toje Lietuvoje buvo atsitikę, moterie?“ Žinote, kai žmonės važiuoja savęs ieškoti, gydytis traumų ir valytis į visokius tibetus bei laosus, kur jie apsigyvena budistų vienuolynuose ir eina 4 valandą ryto su pirmu gongu medituoti, ir melstis, ir laikosi tylos įžadų? Lietuva man turėjo tokį vertybes keičiantį, išvalantį bei nužeminantį efektą.
Viešbučio minusai
Minusas – vieta. Per toli centro. Būčiau parą ištvėrusi, tačiau pavakare turėjau vykti apžiūrėti buto nuomai, kas sukėlė stresą. Idealiu atveju reikėtų apsistoti neketinant lakstyti į miestą ir atgal, nes tikrai daug laiko sugaišite. Registratūroje neištveriu nepakomentavusi: „Jūs tokie izoliuoti!“
Darbuotoja man: „Taip, bet argi tai nenuostabu?“ Linktelėjau galva ir apsidairiusi pagalvojau – velniava, o gal ir tiesa. Ramu bei tylu. Einant į stotelę, matosi besiganantys arkliai.
Prie minusų priskirčiau atskirtumą ir kad šalia nėra parduotuvių, todėl negali nusipirkti užkandžių ar bet ko, ko gali prireikti. Pamiršau dantų pastą, o viešbutis nuskaičiavo nelogišką sumą už dvi dozes turinčią pakuotę.
Bendra atmosfera
Nuostabi, burbuliuojanti, gyvybinga. Poilsio, o ne verslo vaibas.
Kaip nuvykti
Atskrendate į Stokholmo-Arlandos oro uostą ir imate Arlanda Express traukinį (laukite teksto apie tai su praktiniais Stokholmo aspektais). Atvykę į T-centralen centrinę stotį, imate raudoną metro liniją link Ropsten bei važiuojate iki galutinės stotelės Ropsten. Išėję į lauką, susirandate mini autobusų stotį ir platformą E.
Nuo jos dukart per valandą važiuoja autobusas iki viešbučio. Taip pat galite imti Uberį, kas kainuos apie 8 eurus.
Žvaigždutės
Viešbutis hotels.com platformoje yra pažymėtas 3,5 žvaigždutėmis, kas tokiame mieste, kaip Stokholmas, reiškia neblogus reikalus. Jeigu dvejojate ir mėtotės tarp žvaigždučių, pasirinkę tris su puse, gausite tai, ko tikėtumėtės iš keturių žvaigždžių viešbučio.
Aptarnavimas
Nuostabus, kaip visur Švedijoje (apie tai jau rašiau čia).
Mano vertinimas
Penki miniatiūriniai viešbučio namukai iš penkių (nes aš sugalvojau, kad nuo šiol toks bus mano vertinimo simbolis).
Viešbučio informacija: Rönneberga Konferens, Rönnebergavägen 1, Lidingö, 181 90, Švedija
Minimalus amžius įsiregistruoti: 18
Nerūkymo zona
WiFi: taip
Kasdienis valymas: taip
Kambarių aptarnavimas: ne
Automobilių stovėjimo aikštelė: taip, nemokama
Sporto salė: taip
SPA: taip
Kone idealus įvertinimas viešbučiui prie Vilniaus oro uosto
Jau anksčiau ne kartą esu rašiusi apie kitas apgyvendinimo įstaigas, pavyzdžiui, Lietuvoje. Tarkime, prieš daugiau nei pusmetį mano dėmesį buvo patraukęs „Park Inn by Radisson Vilnius Airport Hotel & Business Centre“.
Kad ir kaip stengčiausi pabėgti nuo mane visur sekančio skandinaviškumo, negaliu pasakyti, jog man sekasi. Lietuvoje dažniausiai patenku į klonuotą, atkartotą skandinavišką terpę, tegul ir su lietuvišku twist’u.
Žiūrėdama viešbutyje pro langą jaučiuosi kaip kaime arba užmiestyje. Visų pirma tai per tylu – kaip jūs taip, klausykit, galite. Man reikia gaisrininkų sirenų kaukimo ir kad aplink tvyrotų įtampa ir kleketuotų nuolatinio bėgimo ir skubėjimo išvarginti miesčioniai, o taip pat – saikingos dozės taršos. Ne miesto mylėtojai manęs nesupras.
Kad ir kaip stengčiausi pabėgti nuo mane visur sekančio skandinaviškumo, negaliu pasakyti, jog man sekasi.
Bet, žinokite, įvyks beprecedentis atvejis, nes lietuviškam viešbučiui suteiksiu penkias žvaigždutes iš penkių, nes, o kas man. O jei rimtai, tai aš nuoširdžiai neturiu kuo skųstis ir man tikrai patiko viskas – jūsų mandagus personalas, jūsų maistas, jūsų patogi lova ir dar tie lėktuvų vaizdai bei garsai.
Daugiau apie šį viešbutį skaitykite čia.
Karališki apartamentai Kaune
Kur dėtis, kai reikia kažkur apsistoti, o nesinori brautis į difuzoriais, cheminiais kvapais prifarširuotą viešbutį? Teisingai, „Airbnb“. Tokio tipo būstai puikiai praverčia, kai norisi turėti virtuvėlę ir pačiam išsikepti savo vakarienę arba staigiai prasiskalbti drabužius.
Karaliaus Mindaugo apartamentai stovi dvejose strategiškai patogiose Kauno vietose: jeigu imsite mažesnį kambarį, jums teks pastatas Karaliaus Mindaugo pr. 18A, jei didesnį – Karaliaus Mindaugo pr. 64. Abi vietos yra maždaug kilometru nutolusios nuo „Akropolio“, todėl strategiškai labai patogios.
Ieškant ne viešbutinio varianto, čia tikrai gera alternatyva Kaune, ir aš džiaugiuosi galėdama jums suteikti keturias žvaigždutes iš penkių su minusu vien dėl triukšmo, kuris girdėjosi dieną naktį – Karaliaus Mindaugo prospektas yra viena judriausių Kauno gatvių. Manau, kad apie tai privaloma įspėti iš anksto, ir pasiūlyti kambarius ar apartamentus su langais į vidinį kiemą – juk neprašau pastato perstumti, tiesiog kitąkart įspėkite, ačiū labai.
Daugiau skaityti galite čia.