Taigi, liaudies susidomėjimo paskatintas ir dar nenorėdamas grįžti prie lukašenkinės Lietuvos, prisiminiau ir savo kelionę į Vokietiją. Ne, tada aš nevykau seksturistauti, tačiau ir be to įsivėliau į reikalus su vietinėmis merginomis. Ir vėl gi, kaip ir anksčiau pasakotuose Andoros įvykiuose, taip ir dabar, labiau buvau įvykių objektu, tai yra į juokingą istoriją buvau įtrauktas prieš savo valią.
Buvo tada linksmas ir kvepiantis gegužis. Lygiai toks, kurį savo eilėse aprašė vienas svajingas rusų poetas. Tas eiles kultiniame rusų filme apie dvylika kėdžių, deklamavo plikas senis su akiniais, bandydamas suvilioti jauną merginą. Linksmas gegužis bei daina, kurioje sodraus balso dainininkas skundžiasi nebežinąs kas jį nugirdė ir dėl to kaltina savo dalužę, mane taip užkūrė, kad per ilgąjį gegužės savaitgalį sumaniau kur nors išvykti. Pasirinkau Berlyną. Skrydžiai į Berlyną tą savaitgalį buvo kosminio brangumo, nes oro linijose dirba ne kvailiai ir žino kada lietuviai nori keliauti labiausiai, tad nusprendžiau važiuoti savo automobiliu. Kodėl būtent į Berlyną? Nes Berlynas yra žiauriai šarmingas miestas. Be to, norėjau pamatyti Berlyno sieną. Kompanijos tada neradau, bet dėl to nepergyvenau, nes Vokietija tai ne Afrika, joje galima saugiai pakeliauti ir solo.
