Tikslas yra pasidžiaugti nuostabia Pietų Prancūzijos gamta. Atsidūrėme pačiame tikriausiame prancūziškame kaime.
Važiuosime iki netoliese esančio miestelio centro – tokią Prancūziją dažnai rodo filmuose, bet retai pamatysi turistų nuotraukose. Kažkodėl dauguma keliautojų mėgsta jūrą, didžiuosius viešbučius, nors čia poilsis ramus, reikia vaikščioti, žiūrinėti. Patartina susipažinti su vietiniais žmonėmis, jog pajaustum jų gyvenimą. Kiekvienas pastatas atrodo kaip muziejaus eksponatas.
Šią laidą galite parodyti visiems artimiesiems, kurie ieško svajonių vietos vestuvėms. Kiekvienoje gatvėje čia laukia kas nors įdomaus, naujo. Svarbiausia žinoti, kad miestelis yra aukštai ant kalvos, kas reiškia, jog, jeigu nori pamatyti didįjį grožį iš vidaus, visą laiką reikia kopti į kalną.
Nuo senamiesčio vartų prasideda viduramžių pasaulis. Tiesa, nesitikėjau ir nenorėjau matyti tokių žmonių srautų. Žinojau, kad jis populiarus, bet ne tiek.
Senamiestis turi unikalų grindinio klojimo būdą – kiekvienas akmenukas išklotas juvelyriškai, atrodo unikaliai. Tai yra pavyzdys, kaip net tais laikais žmonės stengėsi, iš to, ką turėjo, papuošti savo miestą.
Dar vienas skirtumas nuo kitų senamiesčių, kuriuose man tenka lankytis, yra tai, kad čia nerasite nė vienos šiukšlės, blogo kvapo. Atrodo, jog kvėpina gatves – net jaučiasi aromatas.
Neturiu žodžių, kaip viskas gražu ir tobula – kaip filme.
Daugiau įspūdžių pamatysite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.
