Taip pat skaitykite: Pradingę ir vėl atrasti pasaulio miestai
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Pirmieji saloje pasirodė portugalai (apie 1450 m.) ir pastatė medinę koplyčią, o nemažą dalį salos naudojo kaip kapines.
Gorė labiausiai žinoma dėl Vergų Namų (pranc. Maison des esclaves), kuriuos pastatė metisų šeima apie 1780 - 1784 m., kurie buvo naudojami saugoti pervežant vergus. Vergų Namai yra vienas seniausių salos pastatų - dabar jis yra populiarus turizmo objektas.
Gorė sala buvo viena pirmųjų europiečių gyvenviečių Afrikoje. 1588 m. ją iš Portugalijos atėmė Nyderlandai. Po to salą susigrąžino portugalai ir ją vėl užėmė olandai, kurie ją pavadino Olandijos salos Goeree vardu. Roberto Holmso vadovaujami britai Gorė užėmė 1664 m., o Prancūzijai ji atiteko 1677 m. Prancūzai ją išlaikė iki 1960 m., kai Senegalas tapo nepriklausomu, išskyrus trumpas anglų okupacijas karuose su Prancūzija tarp 1677 ir 1815 m.
Gorė sala buvo prekybos postas, priskirtas Sen Luji, Senegalo kolonijos sostinei. Be vergų buvo prekiaujama bičių vašku, kailiais ir grūdais. Gyventojų skaičius (neskaitant pervežamų vergų) svyravo nuo kelių šimtų laisvų afrikiečių ir kreolų iki pusantro tūkstančio. Saloje retai pasitaikydavo europiečių. XVIII ir XIX a. Gorė buvo namai prancūzų kilmės kreolams (metisams), pirklių bendruomenei, turėjusiai ryšių su Sen Luji panašia bendruomene ir į pietus nuo Gambijos ir toliau.
Pirmieji vergų namai buvo pastatyti portugalų 1536 m. Prancūzijai užėmus salą 1677 m., vergų prekyba buvo turtingų Bordo ir Nanto šeimų rankose. Šalia prancūzų veikė ir kiti europiečiai, pvz.: olandai. Nanto klestėjimą XVIII a. labiausiai lėmė būtent vergų prekyba. Juodieji vergai iš Gorė buvo gabenami į prancūzų kolonijas Karibuose (Haitis) ir Luizianą, be to į ispanų kolonijas (ypač Kubą) ir portugalų kolonijas Brazilijoje (kai kurias iš jų buvo įkūrę olandai).
Labai mažai JAV juodaodžių protėvių buvo atgabenta per Gorė sala, nes anglų kolonistai naudojosi kitais prekybos centrais. Tik pietinės Luizianos juodaodžiai gali manyti, kad jų protėviai buvo laikomi Gorė saloje.
Jiems padėjo Napoleono žmonos Žozefinos (Joséphine de Beauharnais), kuri buvo Martinikos plantatoriaus dukra, parama. 1815 m. kovo mėn., Šimto dienų laikotarpiu, Napoleonas galutinai panaikino vergų prekybą norėdamas įgyti Didžiosios Britanijos paramą (Škotija niekada nepripažino vergų prekybos, o Anglija ją panaikino 1807 m.) ir vergų prekyba nebebuvo sugrąžinta. Tad 1815 m. Gorė nustojo oficialiai prekiauti vergais. Iš tiesų, Prancūzijos vyriausybė efektyviai nepanaikino vergų prekybos ir nelegali vergų prekyba vyko iki 1848 m., kai naujai įkurta Antroji Respublika galutinai panaikino vergų prekybą prancūzų valdomose teritorijose.