Į karietas sėdo Žemės ūkio ministro patarėja Jolanta Butkevičienė ir jos padėjėja Božena Zaborovska. Šis lėtas ir romantiškas keliavimo būdas taip patiko moterims, kad besižvalgydamos pro plačius langus į geltonai žydinčius Lietuvos laukus naująja dvikinke atkeliavo iki Ukmergės.

Po pietų karietos pasiekė Komorovo dvarą, kuriame įkurtas Šventupės kultūros centras. Kaip ir kitose sustojimų vietose, žygio dalyvius pasitiko kaimo bendruomenė. Išvydusi prie dvaro sustojusias geltonąsias karietas, su ekipažu pabendrauti atėjo ponia Ona, kuriai šiemet sukako 96 metai. Ji papasakojo, kaip dar prieš karą, būdama pamerge brolio vestuvėse, važiavo pašto karieta į Šv. Mikalojaus bažnyčią Vilniuje. Karietos

Ukmergėje visus pasveikino Caro Aleksandro I drabužiais persirengęs vicemeras Rolandas Janickas. Jam atiduotas siuntinys nuo Anykščių rajono mero, o jis pats perdavė siuntinius Jonavos miestelėnams. Karietomis labiausiai patiko važinėtis Ryto specialiosios mokyklos moksleiviams, kurie į renginį atvyko visi organizuotai autobusu.

Į Lenkiją važiuojančias karietas jau kelias dienas lydi dviračiu su prikabintu tandemu keliaujantis Vidmantas Kaušinis. Nors Vidmantui jau 70 metų, sportiškas vyras atrodo dviem dešimtimis jaunesnis. Vidmantas kartu vežasi visą stovyklavimo inventorių ir juokauja, kad prireikus galėtų taip gyventi nors ir metus.

Su karietomis keliaujantis dviratininkas maistą gaminasi ten, kur apsistoja, o miega palapinėje, išsirinkęs jaukiausią pakeliui pamatytą kampelį. Kadaise Vidmantas buvo motorlaivių sporto meistras, o dabar išėjęs į pensiją išnaudoja kiekvieną galimybę aktyviai keliauti.

Į Veprius atidardančias karietas vakare sutiko Veprių kaimo bendruomenės kapela su dainomis ir sočia vakariene. Pakvietę pabendrauti prie laužo, bendruomenės nariai žygio dalyviams surengė klausimų konkursą. Vienas iš žygeivių atspėjo, kad Vepriai įsikūrę krateryje, tačiau kad Geldutė yra Veprių kunigaikštytės vardas, nežinojo nekas. Šiai legendinei kunigaikštytei Veprių skulptorius Viktoras Žentelis kaimo centre pastatė skulptūrą.

Už teisingus atsakymus gavome tris prizus – nuo šiol visur lydėsiančią kelrodę žvaigždę, vepriečių širdis ir išskirtinę teisę perskaityti visus karietoje gabenamus meilės laiškus. Nustebino žinia, kad Veprių bendruomenė kuria savo herbą ir jau turi savo himną, kurio autorius – veprietis Antanas Šimatonis. Su šiuo himnu vepriečiai palydėjo žygio dalyvius nuo gęstančio laužo į lovas ir palinkėjo saldžių sapnų.