Brendonas Grimshaw padarė tai, apie ką daugelis svajoja, – 1964 m. nusipirko Moyenne salą Indijos vandenyne už 20 000 dolerių, 1973 m. išėjo iš darbo, persikėlė į salą ir 40 gyvenimo metų gyvena rojuje, augina ir saugo tenykštę florą ir fauną. Dabar B. Grimshaw 86 metai, jo sala verta milijonų, tačiau jis nori, kad sala ir po jo mirties liktų gamtos kampeliu.
Tris kilometrus nuo Japonijos pakrantės nutolusioje Okunošimos saloje – daugybė triušių, kurie buvo čia atvežti. O žmonių šioje saloje nėra. Kadaise čia stovėjo cheminių ginklų gamykla, 1919 – 1945 m. tiekusi nuodingas dujas Japonijos imperinei armijai. Jungtinės sąjungininkų pajėgos uždarė gamyklą, o triušius paleido į laisvę. Japonijoje daug metų nebuvo kalbama apie Okunošimos salą. 1988 m. Okunošimos gamykloje atidarė nuodingų dujų muziejų. Turistai keliasi keltu į salą labiau norėdami pažaisti su draugiškais gyvūnais nei apsilankyti muziejuje.
Antipodų salos – grupė vulkaninės kilmės salų į pietus nuo Naujosios Zelandijos. Dėl šalto klimato ir atšiaurių vėjų salos netinkamos gyventi. Prie salų yra sudužęs ne vienas laivas, daugelis išsilaipinusių į salas mirė, nors trobelėse yra palikta maisto atsargų. Du žmonės žuvo sudužus laivui prie salų 1999 m.
Džako saloje Rytų Timore nėra nuolatinių gyventojų, nes vietiniai laiko šią žemę šventa. Tai nereiškia, kad saloje nesilanko turistai, anaiptol – skatinamos dienos kelionės ar netgi kelionės su nakvyne. Nuo 2007 m. Džako sala priklauso Nino Koniso Santanos nacionaliniam parkui.
Kaip galima pamiršti Rytų upės salą Niujorke? Žmonėms šioje saloje draudžiama išsilaipinti, nes čia – paukščių perėjimo draustinis. Visgi sala turi nemenką istoriją. 20 akrų saloje 1885 m. „Riverside“ ligoninė atidarė čia karantiną sergantiems raupais. Vėliau buvo atidaryta ligoninė sergantiems užkrečiamomis ligomis, kaip antai, venerinėmis ligomis ir vidurių šiltine. Ligoninę uždarė 1942 m., jos patalpose gyveno veteranai, paskui įkūrė reabilitacijos centrą jauniems narkomanams, bet dėl korupcijos ir pan. 1963 m. ligoninę uždarė. Apgriuvę pastatai tebestovi, sako, kad juose vaidenasi čia mirusių žmonių dvasios.
Hašimos sala Japonijoje dažnai vadinama šarvuotlaivio sala, ne ji taip atrodo. Maždaug už 15 km nuo Nagasakio esančioje saloje nuo 1887 iki 1974 m. kasė anglį. 15 akrų dydžio saloje gyveno angliakasiai ir jų šeimos. Vienu metu čia gyveno net 5 000 žmonių. Anglies kasybų verslui žlungant, pastatai liko stovėti tušti, ėmė griūti, pasidarė pavojinga kelti koją į salą. Turistams sala tapo prieinama nuo 2009 m.
1847 m. JAV kariuomenė pastatė Caroll fortą, skirtą saugoti Baltimorei, tiesiai priešais Patapsk o upę. Šią vietą pasirinko todėl, kad patirtis parodė – pastačius fortą arti miesto tik daugiau problemų kyla. Vadovaujant Robertui E. Lee buvo supilta dirbtinė sala, jis sugalvojo ir šešiakampę salo formą. Prasidėjus pilietiniam karui sala dar nebuvo baigta. Statybos sustojo, o karui pasibaigus paaiškėjo, kad statinys nenaudingas. Fortą kelis kartus modernizavo, bet didelės naudos iš jo nebuvo. 1921 m. kariuomenė visiems laikams paliko fortą. 1958 m. salą pardavė privačiam asmeniui, na o fortas iš lėto griūna.
Lazzaretto Nuovo – sala lagūnoje, kuri supa Veneciją. Viduramžiais joje stovėjo vienuolynas, 1468 m. buvo įrengtas karantinas į Veneciją atplaukiantiems laivams, siekiant apsaugoti miestą nuo maro.18 a. sala galiausiai tapo karine baze, 1975 m Italijos kariuomenė ją paliko stovėti tuščią. Galiausiai žmonių iniciatyva čia buvo įrengtas kultūros muziejus, kurį dabar remia Italijos Kultūros ir menų ministerija. Sala šiuo metu atvira turistams.
Medžių sala Pietų Kinijos jūroje yra viena iš Paracelio salų, dėl kurių nuosavybės verda ginčai. Jas administruoja Kinijos Hainano provincija, bet teises į ją reiškia ir Vietnamas bei Taivanas. Turistai gali apsilankyti saloje, gavę leidimą, o vieninteliai salos gyventojai – kariai, kurie čia atkeliami tam tikram laikotarpiui.
Palmyros Atollo sala yra 1 000 mylių į pietus nuo Havajų, ši teritorija priklauso JAV. Sala negyvenama. Per Antrą pasaulinį karą JAV kariuomenė pastatė čia aerodromą, bet jis sugriuvo. Dabar sala administruojama JAV žvejybos ir aplinkosaugos agentūros. 1974 m. šioje saloje buvo įvykdytos dvi žmogžudystės, kurios įkvėpė parašyti romaną, o vėliau sukurti mini serialą „And the Sea Will Tell“ („Ir jūra pasakys“).