O kad suprastume, jog nesame tame pačiame sapne, dar ir žnybtelėjome viena kitai kur skaudžiau. Kūčių rytą mėgavomės tradiciniu miestelio Sangli patiekalu – ryžiais Poha ir gaiviu Popajaus pieno kokteiliu.
Ppapusryčiavus Semo mamytė pietums gamino duonelę (ind. chapatis) su įdaru (ind. paratha), ir mes kibome į pagalbą.
Papietavus atėjo laikas kalėdiniam apsipirkinėjimui. Semo mama su mumis pasidalino savo garderoba. Manėme, gal ne taip atkreipsime dėmesį gatvėje.
Deja, ne visus sąrašo produktus radome. Rauginti agurkėliai ir grietinė buvo per didelis deficitas Sangli miestelyje.
Beje, Goa dėl rusų turistų antplūdžio turėjo šių produktų, tačiau nepagalvojome atsivežti. Na, bet galiausiai ir apsiėjome...
Na, ir pagaliau žuvies paieška. Rita sakė: „Man ant Kūčių stalo BUS žuvies“. Kai žuvį, pagaliau, pavyko išsirinkti, išsiunčiau Ritą ir Semą eglutės šakelės.
Be abejo, nerado tikros eglutės, bet rado puikų pakaitalą – indiškos pušies šaką, į kurios puošybą kibome iš karto - pagaliau panaudojau paplūdimiuose surinktas ir sudžiovintas jūros žvaigždutes.
Ir... kiek vėliau prasidėjo smagiausia dalis - maisto gaminimas. Seniai seniai Semas Londone „Bernelių užeigoje“ ragavo kugelį, labai jam patiko šis mūsų patiekalas, tai nusprendėme jį ir pagaminti.
Pavalgius Kūčias paprašėme, jog mus nuvežtų į bažnyčią. Taip mintimis pabuvome su artimaisiais Lietuvoje.
Kalėdų vakarą Rita sugalvojo visus nustebinti kepta višta kimšta ryžiais bei džiovintais vaisiais.
Taigi štai tokios gausios, namus priminusios buvo mūsų šventės. Džiaugiamės, jog šventes sutikome su žmonėmis, kurie ne tik įsileido į savo namus, bet ir perleidę savo virtuvę noriai ragavo lietuviškus patiekalus. Jei Mahometas neatėjo pas kalną, tai kalnas pats atėjo pas Mahometą. Tokią taisyklę šiais metais pritaikėme ir savo Kalėdoms.
Kelionės
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (13)