Taip pat skaitykite: Šauniausių Italijos vietelių dešimtukas
Adrianas sakė, kad jis nemėgsta rūmų ant Palatino kalvos Romoje ir įsakė jam pastatyti atskirą pastatą netoli Romos. Vėlesniais karaliavimo metais, jis imperiją valdė būtent iš šios vilos. Dėl to didžiuliai karališki rūmai buvo gyvenami nuolat, o pašto paslaugos be paliovos palaikė ryšius su Roma.
Po Adriano mirties viloje gyveno jo paveldėtojai. Romos imperijos žlugimo metais rūmai tapo nebegyvenami ir buvo praktiškai sunaikinti. Šešioliktame amžiuje kardinolas Ipolitas II daug marmuro ir statulų iš Adriano vilos perkėlė į savo Villa d‘Este ir juos panaudojo savo namo dekorui.
Adriano vila turėjo trisdešimties pastatų, iš kurių dar daugybė yra neatkasti, kompleksą. Į kompleksą įeina rūmai, termos, teatras, šventykla, biblioteka ir patalpos dvariškiams, pretorionams ir vergams gyventi. Iš viso Adriano vila užėmė maždaug 1 kvadratinio kilometro plotą.
Viloje yra daugybė architektūrinių užsakymų iš Graikijos ir Egipto, todėl čia atsispindi tiek graikiškas, tiek egiptietiškas, tiek romėniškas stiliai. Be to, Adrianas gan daug keliaudavo, todėl daugelį savo vilos dalių jis vadindavo vietovių, kuriose yra buvęs, pavadinimais.
Vienas iš nuostabiausių ir labiausiai išlaikytų vilos vietų yra baseinas ir dirbtinis urvas, kuris yra pavadintas Kanopijaus ir Serapiumo vardu. Kanopijus – senovės Egipto miestas, kuriame šventykla (dar kitaip vadinama serapiumu) buvo paskirta dievui Serapiui. Čia architektūra yra įtakota Graikijos (tai tipiška daugeliui romėniškosios architektūros pavyzdžių), tai matoma iš korintinių kapitelių ir žymių graikų skulptūrų kopijų, kurios supa baseiną.
Įdomi struktūra viloje yra, taip vadinamas, „Pajūrio teatras“. Jį sudaro ratu einantis portikas su kolonomis aplink. Jo viduje yra apvalus baseinas su centrine salele.
Antikos laikais portikas su sala buvo sujungtas dviem pakeliamaisiais tiltais. Saloje buvo mažas romėnų namelis, kurio viduje egzistavo atriumas, biblioteka, kvadratinis pietų stalas ir maža pirtelė. Namelis tikriausiai buvo naudojamas kaip imperatoriaus poilsio vieta po įtemptos dienos rūmuose.
Viloje panaudota daugybė architektūrinių stilių ir naujovių. Garinių pirčių kupolai turėjo apvalias angas ant stogo, kurios leido išeiti garams. Tai labai primena Panteoną. Vila taip pat turi požeminių tunelių tinklą, kuris dažniausiai buvo naudojamas pervežti tarnus ir įvairų gėrį iš vienos vietos į kitą.
Daug nuostabių dalykų buvo iškasta ir restauruota viloje, pavyzdžiui, marmurinės Antino, Adriano dievinamo meilužio, skulptūros, kurios per nelaimingą atsitiktinumą nuskendo, ir mozaikos iš teatro bei pirčių. Rastos mozaikos dažniausiai būdavo kopijos mozaikų, kurios jau neišliko.
Viena jų yra Balandžiai dubenyje, kuriuos pavaizdavo Plinijus Vyresnysis. Taip pat čia buvo rasta daugybė graikų skulptūrų kopijų. Dauguma jų buvo nugabentos į Romą restauracijai, o jas pamatyti galima Kapitolijaus arba Vatikano muziejuose. Tačiau dauguma jų buvo iškastos XVIII a. ir parduotos antikvarams, o likusios šiuo metu yra pagrindinėse antikinėse kolekcijose Europoje ir Šiaurės Amerikoje.