Laidos „Šiandien kimba“ vedėjas Saulius Vigraitis prisipažino, kad karantino tvarka paveikė jo gyvenimą gana smarkiai. Po ilgų žvejybinių kelionių grįžęs į Lietuvą kovo 7 d., jis savo noru karantinavosi 14 dienų. Mažiausia pusė dienos būna juose ir dabar, nes jam tenka paeiliui su žmona prižiūrėti savo mažametį vaiką, kurį iki tol darbo laiku žiūrėdavo jo seneliai. O ir orai neypatingi, tad šis laikas jam buvo gera proga po tiek metų žvejybinių laidų kūrimo maratono padaryti pertrauką, daugiau pabūti su šeima. Juo labiau, kad jis viešėdamas Meksikoje ir Airijoje buvo nemažai laidų nufilmavęs į priekį ir nereikėjo sukti galvos dėl laidos. Na, bet dabar ta pauzė jau eina į pabaigą – Saulius planuoja žūklę ir laidos filmavimą kitos savaitės pradžioje, pasibaigus draudimui.
Kalbant apie pokyčius bendrai – kiek jie įtakojo žūklės pasaulį, Sauliaus nuomone, karantinas ne tik privertė žmonės daugiau žvejoti, bet ir paskatino į rankas paimti meškerę tuos, kurie senai nežvejoja ar apskritai nėra žvejoję. Tad mūsų gretos šį mėnesį augo ir tai yra puiku.
Ričardas Jankevičius, laidos „Žvejo kelias su Ričardu“ kūrėjas, sakėsi labai didelių pokyčių nei gyvenime, nei žūklėje neturėjęs. Kiek žvejojo anksčiau – panašiai tiek pat žvejoja ir dabar. Buvo kilę nepatogumų tik dėl masalų įsigijimo. Jeigu seniau dažnai į žūklę vykdavęs spontaniškai, tai dabar reikia jas planuoti, nes masalus ir jaukus tenka užsakinėti bent dieną iš anksto.
O kalbant apie bendras tendencijas, jis pastebėjo, kad žvejų prie vandens, ypač populiaresnėse vietose gerokai padaugėję. Žmonės tikriausia turi daugiau laiko, darbai sustoję, tai ir išnaudoja šį laiką aktyviam poilsiui. Na, ir bendravimo prie vandens mažiau, visgi, dauguma drausmingai laikosi atstumų ir būna nuošaliau vienas nuo kito.
Paulius Korsakas sakėsi pastarąjį mėnesį žvejojęs šiek tiek mažiau. Jei seniau dažnai lėkdavo su draugas pasitreniruoti kelioms valandomis kartu, tai dabar vykstąs pažvejoti į žūklę tik vienas. Net ir su operatoriumi į žūklę važiuoja skirtingais automobiliais. Žūklei irgi vietą renkasi tokią, kur galėtų atsisėsti tik jis vienas. Dabar ne metas būriavimuisi ir bendravimui.
Mėnesis karantino, pasak Pauliaus, tikrai gerokai keičia meškeriotojų įpročius. Kurie, ko gero, jau bus kitokie net ir pasibaigus karantinui. Visų pirma, tas pasakytina apie pirkimo įpročius. Žmonės išmoko daugiau naudotis elektronine prekyba. Pasukti rankose ritė, pakratyti meškerę iš tiesų smagiau parduotuvėje. Tačiau dažniausia kasdieninėje žūklėje reikia visokių smulkmenų, kurių nesunku įsigyti ir internetu.
Masalų irgi gali įsigyti iš automato – juos dabar puola statyti vis, kas tik netingi. Karantino taisyklės (ar tikriau šiuo atveju – tiesiog sveikas protas) moko nesibūriuoti vienoje vietoje, labiau gerbti privatumą. Pasak Pauliaus, jau jei seniau būdavo normalu, kad žvejojant prie jo prieina norintys pabendrauti meškeriotojai, pažiūrėti, kaip jis žvejoja ar kas yra jo masalų dėžutėje, tai dabar jis to neleidžia dėl savaime suprantamų priežasčių.
Žvejų ir jo nuomone paskutiniu laiku tikrai yra gerokai padaugėję. Daugelis jau išmoko išlaikyti didesnį atstumą, tačiau kai kurie įpročiai keičiasi sunkiau. Vienas iš tokių – važiuoti į žūkles su draugų kompanija. Iš tiesų smagiau (o ir pigiau) važiuoti į žūklė keliese, nes yra su kuo pasidalinti įspūdžiais, palyginti laimikius, padiskutuoti vienu ar kitu klausimu. Tačiau ne vienas nepagalvoja, kaip tai gali būti pavojinga. Juk kiekvienas eina į skirtingas parduotuves, bendrauja su skirtingais žmonėmis. O kad ir saugaisi, tačiau vis tiek šimtu procentų negali būti tikras, kad neužsikrėsi ar netapsi viruso nešiotoju, palietęs kokiame prekybos centre maišelį ar kažką panašaus. Važiuojant viename automobilyje su draugais tuo „pasidalinsi“ su draugais, o šie – ir savo šeimos narius.
Tačiau su saugumu irgi persistengti nereikėtų. Pasak Pauliaus, būdamas vienas gamtoje jis nemato jokio reikalo dėvėti kaukę ar būtų su pirštinėmis. Apsisaugojimo priemonės ir turi būti naudojamos kaip apsisaugojimo priemonės, o ne tapti kažkokia aprangos ir įvaizdžio dalimi.
Apibendrinant visų pašnekovų mintis, turbūt drąsiai galime pasakyti, jog visi jie į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, ir šalia karantino sukeltų nepatogumų įžvelgia ir teigiamų dalykų. Žvejyba dėl pandemijos nesustoja, o ko gero – tik dar labiau populiarėja. Mažėja suvaržymų ir žūklės verslui. Tad jeigu nebus kažkokių kardinalių pokyčių – mes sėkmingai, tegul ir kiek pakeitę įpročius žvejosime ir toliau. Juo labiau, kad pavasaris persirita į antrą pusę, greit turėtų pasibaigti darganos ir žuvų kibimas turėtų tik gerėti.
