Senosios ekonomikos griūtis buvo staigi, o naujojo gyvenimo statyba užėmė laiko, emigracijos vožtuvas pilna jėga atsidarė tik 2004 m., įstojus į Europos Sąjungą, šimtai tūkstančių žmonių pasijuto be jokio pagrindo po kojomis – be pinigų, be darbo, be reikalingos kvalifikacijos naujai karjerai, be žinių apie naująjį pasaulį ir, žinoma, be jokių garantijų, kad greitai bus geriau.
Šiukšlynuose, žinia, kukliausiai veisiasi žiurkės, ir panašiai atsitiko ir visuomenėje: rinką užtvindė įvairūs aferistai ir tinklinės rinkodaros kaubojai, o taip pat šundaktariai, gyduoliai, ekstrasensai ir šarlatanai. Moteriškumo mokyklėlės, vyriškumo stovyklos ir sėkmės kaučeriai atsirado jau žymiai vėliau.
Tačiau ne visi užsiėmė šunybėmis, kad susikrautų kapitalus. Kitiems teko kriminaliniai trupiniai, kurių net ir kriminalais dažnai liežuvis neapsiverčia vadinti – dėl mažareikšmiškumo. Nors, žinoma, kai iš sodybos pavagia uogienės stiklainį, tai vis tiek vagystė.
