Vieni gali būti skirti valgyti vos sudygę, kiti, laikui atėjus, bus persodinti į lysvę. O augindami daigelius turėsime ne tik kasdienį rūpestį pravėdinti dėželes su dygstančiais augalais ir juos palaistyti, bet patirsime ir džiaugsmą, nes kaskart matysime besikeičiantį gamtos lopinėlį tiesiog namuose. Tai ir puiki edukacinė priemonė smalsioms vaikų akims ir jaunai sielai. Pažinimo džiaugsmas vyksta čia pat, kambaryje, kai už lango tik ankstyvas pavasaris ir pasivaikščiojimui oras dar nelabai tinkamas.

Šiaurinis patalpos langas – ne itin patogus daigynui įrengti, o štai pietinis – kaip tik. Turėkime iš anksto paruošto žemių mišinio arba sodo prekių skyriuose įsigykime universalaus substrato daigams auginti. Augalų startui tiks ir nelabai derlingas, bet gana lengvas ir vandeniui laidus dirvožemis, sumaišytas su durpėmis, smėliu, smulkiomis pjuvenomis.

Daigyklos – negilios plastikinės dėžutės ar kiti indeliai kiauru dugnu puikia tinka augalų sėjai, o vėliau ir daigams persodinti (pikuoti). Iki sėklų sudygimo dėžutes reikia pridengti polietileno plėvele arba visą dėžutę įkišti į skaidrų maišelį, kad neperdžiūtų žemių substratas, tačiau daigeliams prasikalus augalų ant palangės nedangstykime. Laistymo vanduo turėtų būti kambario temperatūros ar šiek tiek šiltesnis.

Nuo radiatorių sklindanti šiluma greitai perdžiovina ir taip nestorą substrato sluoksnį žemose daigyklose, todėl reikia kruopščiai jas prižiūrėti ir rūpintis tinkama drėgme. Vėsioje patalpoje sėklos neskubės dygti arba dygs tik pavienės, o kitos gali ir supūti. Iki sudygimo vertėtų palaikyti 18–20 °C temperatūrą, o pasirodžius daigeliams ją sumažinti iki 12–15 °C. Kita vertus, sunku reguliuoti temperatūrą namuose ant palangės, todėl rūpinkimės bent tinkama drėgme.

Įvairūs sudygę augalai, turintys pirmą tikrąjį lapelį, pikuojami (persodinami) į erdvesnius puodelius ar dėžutes, kad galėtų suformuoti tvirtą lapų skrotelę ir šaknis. Per tankiai auginami daigeliai ištįs, bus silpni ir menkaverčiai. Prieš sodinant lauke daigai pamažu grūdinami balkone. Trečioji gegužės dekada – pats metas daugelį aromatinių augalų sodinti į lauką, tik bazilikams ir mairūnams reikėtų „pasėdėti“, kol įsisiūbuos birželis.

Atsiminkime, kad...

*Paskutinę kovo ar pirmą balandžio dekadą galime sėti šiuos daugiamečius aromatinius augalus: vaistines gelsves (Levisticum officinale), vaistinius isopus (Hyssopus officinalis), vaistinius (Thymus vulgaris) ir paprastuosius (Thymus serpyllum) čiobrelius, vaistines melisas (Melissa officinalis), kalninius dašius (Satureja montana), citrinines katžoles (Nepeta cataria), vaistinius šalavijus (Salvia officinalis), tikrąsias levandas (Lavandula angustifolia), paprastuosius raudonėlius (Origanum vulgaris).

*Dalis aromatingų daržovių savo vegetaciją taip pat gali pradėti ant palangės. Tai laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum), porai (Allium porum), lapiniai arba gumbiniai salierai (Apium graveolens), lapinės petražolės (Petroselinum sativum). Šių augalų vegetacija ilga, todėl sėklas galime sėti jau kovo mėnesį.

*Nesivarginkime augindami kai kurių vienmečių aromatinių augalų daigus. Daržiniai dašiai (Satureja hortensis), sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum), paprastieji krapai (Anethum graveolens), vaistinės agurklės (Borago officinalis), blakinės kalendros (Coriandrum sativum), darželinės žiomenės (Dracocephalum moldavica) sėjamos tiesiai į lauką. Šių augalų sėklos gana stambios, todėl tinka tiesioginei sėjai į gruntą, o ir vegetacija trumpesnė, palyginti su daugiamečiais prieskoniais.

*Tačiau nerizikuokime sėti tiesiai į lauką kvapiųjų mairūnų (Majorana hortensis) ir kvapiųjų bazilikų (Ocimum basilicum), nes jie šilumamėgiai, tad kintant dienos ir nakties temperatūrai tikrai nesudygs.

*Tik vegetatyviai galima dauginti kai kurias hibridines mėtų (Mentha) ar pipirmėčių (Mentha piperita) rūšis, nes jos nemezga sėklų.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!