Kaip tėvai moko vaikus empatijos ir/ar paniekos? Vaikai mokosi iš tėvų elgesio - jie daro tai, ką tėvai daro vienas kitam.
Profesorius Prestonas Ni kalba apie santuokos tyrinėtojo Johno Gottmano tyrimų rezultatus. P. Ni vardija įprastus būdus, kaip žmonės, galbūt netyčia, išreiškia panieką: pavyzdžiui, per „tu“ teiginius, žodį „visada“, balso toną, kalbėjimą ne apie problemą, o apie žmogų, ir svarbiausia, kito žmogaus jausmų ignoravimą.
Kodėl panieka gali tapti skyrybų priežastimi? Kodėl ji taip veikia santykius? Kodėl vaikai persiima panieka ir skriaudžia kitus vaikus?
Panieka yra „pirminių emocijų, pasibjaurėjimo ir pykčio, mišinys. Angliškas žodis atsirado 1393 metais iš lotynų kalbos „contemptus“, reiškiančio „paniekinimas“.
Robertas C. Solomonas panieką regi tame pačiame kontekste, kaip ir apmaudą ir pyktį. Jis teigia, kad skirtumas tarp šių trijų toks: apmaudas yra nukreiptas į aukštesnio statuso individą; pyktis yra nukreiptas į lygų sau individą; panieka nukreipta į žemesnio statuso individą.
Panieka griauna santykius, ypač ilgalaikius, tarp sutuoktinių ir tėvų bei vaikų. Kuo daugiau paniekos rodoma, tuo mažiau yra rūpesčio ir meilės vienas kitam. Tuo tarpu empatijos poveikis yra visiškai priešingas. Kuo daugiau empatijos, tuo daugiau rūpesčio ir meilės namuose.
P. Ni straipsnyje nurodoma, kad tokie „tu“ teiginiai, kaip kad „tu manai, kad“ arba „tu esi...“ yra problematiški. „Tu“ teiginiai atsiduoda panieka; jais perduodama žinia, jog aš žinau geriau, nei tu, ką tu manai, jauti ar turėtum daryti. Jei aš žinau geriau nei tu, vadinasi, aš geresnis už tave.
Itin neigiamos įtakos gali turėti „tu“ teiginiai vaikams. „Sudavei savo seseriai? Tu blogas berniukas!” įteigia vaikui, kad jis blogas.
Klasikinėje 1960-tųjų knygoje apie vaikus, pavadintoje „Between Parent and Child“, Haim Ginott neįtikėtinai įžvalgiai nusako vaikų tendenciją susiformuoti savęs suvokimą remiantis žodžiais, kuriuos jiems apibūdinti naudojo tėvai ir broliai bei seserys. H. Ginott patarimas prieš tai aprašytai situacijai būtų pasinaudoti empatija ir išmoningu problemų sprendimu: „Nagi. Seserys yra ne tam, kad joms suduotum. Tai buvo klaida. Kas nutiko, kad jai sudavei? Ji sugriovė tavo kaladėlių pilį? Pastatykime pilį ant stalo, kad ji negalėtų jos pasiekti.“
Ribų peržengimai
„Tu“ teiginiai pažeidžia ribas tarp žmonių. Kaip jaustumėtės, jei kaimynas ateitų į jūsų namus ar butą, atsidarytų duris ir įeitų be jūsų leidimo? Dauguma jaustųsi, kad į jų namus paprasčiausiai įsibrovė.
Jei kaimynas pirmiau būtų paskambinęs ir paprašęs leidimo užeiti, ar bent jau pasibeldęs prieš ateidamas, viskas būtų kitaip. Jis būtų parodęs pagarbą riboms tarp jūsų ir jo nuosavybės.
„Tu“ teiginiais negerbiama riba tarp jūsų ir kažkieno kito. Nepagarba - paniekos aspektas. Kaip ir visos paniekos formos, net ši reliatyviai subtili turi ardomąjį poveikį žmogaus pasitikėjimui savimi ir jo jausmams jums.
Toksiškumas
Kaip kartą rašė Ericas Berne, santykiai, kuriais perduodama žinia „Aš OK. Tu OK“, yra saugūs. Tuo tarpu „Aš OK. Tu - ne OK“ yra nesaugūs santykiai.
Mes visi norime pozityviai galvoti apie save. Negatyvūs teiginiai yra toksiški, jie nuodija mūsų pasitikėjimą savimi. Vien tik balso tonas gali perduoti panieką, netgi jei žodžiais nieko labai blogo nepasakoma.
Atstūmimas
Vaikas, paragavęs supuvusio maisto, išsyk suraukia nosį išreikšdamas pasibjaurėjimą ir jį išspjauna. Kai kas nors kalbasi su jumis paniekinamu tonu, jūs jaučiatės išspjautas iš to žmogaus pasaulio. Pasąmoninė žinutė jums - „išnyk iš mano gyvenimo“.
Jei jūs tas žmogus, kuris jautė panieką, galbūt pasirinksite nebetęsti tų santykių. Jei taip elgėsi su jumis, veikiausiai padarysite tą patį. Taip yra todėl, kad daugelis žmonių į paniekinamą elgesį reaguoja su mintimi „jei tu nenori manęs, tuomet ir aš nenoriu tavęs!“
Bendravimo trukdžiai
Santykiai yra išreiškiami ir sustiprinami dalijimusi informacija, tai yra, kalbant ir klausantis. Kai tik ką nors pasakote man ir aš atsiliepiu, tuo parodau, kad išgirdau informaciją ir ją priėmiau - mes suprantame vienas kitą. Gerame pokalbyje informacija pakaitomis dalijasi du žmonės, stiprindami savo tarpusavio ryšį.
Jei, priešingai, negirdomis nuleidžiate tai, ką sakau, lyg tai būtų nesvarbu ar klaidinga, bendravime atsiranda trukdžių, keliančių grėsmę santykiams.
Beviltiškumas
P. Ni nurodo, kad teiginiai „tu visada...“ yra itin kenksminga „tu“ teiginių forma. Psichologas Martinas Seligmanas pabrėžė, kad tokiu atveju žmonės jaučiasi prislėgti ir beviltiški, jiems atrodo, kad jiems priskirtas epitetas yra galutinis ir nepakeičiamas.
Panieka, išreikšta žodžiu „visada“, perduoda žinutę, kad jūs esate beviltiškai nepataisomas.
