Žydrūnas sako, jog pergalėmis džiaugiasi neilgai, nes stipriausiojo titulas suteikia daugiau pareigų nei privalumų.
- Neseniai dar kartą pagerinote pasaulio rekordą. Tai jums tapo įprasta, ar vis dar užplūsta stiprios emocijos pasiekus tokių rezultatų?
Džiaugiuosi pasiektais rezultatais, tačiau jau ruošiuosi kitoms varžyboms. Sportininkai visada taip daro: kitą dieną išsikelia naują tikslą. Pergalės greitai užmirštamos, jomis džiaugiamasi ne daugiau nei porą dienų, nebent tai tikrai didis laimėjimas. Be to, prie gerų rezultatų priprantama, jie nebestebina.
Man priklauso daug pasaulio rekordų. Rąsto kėlimo rungtyje pasiekiau jį jau tryliktą kartą. Dešimtmetį nė vienam sportininkui nepavyksta manęs „įveikti“. Nors varžovų daugėja, atsiranda vis daugiau stiprių žmonių, su kuriais galima konkuruoti, todėl stengtis reikia dar labiau.
Laimei, šis varžybų sezonas man sėkmingas ne tik dėl pasiektų rekordų ar laimėjimų, bet dar ir dėl to, jog pavyko išvengti net nežymių traumų, kurių įprastai pasitaiko daug.
- Tačiau ne visi sezonai būna tokie sėkmingi...
Svarbu leisti sau visiškai pasveikti, reabilituotis po patirtų traumų. Ne mažiau reikšminga ir traumų prevencija – būtina suprasti, kada ateina laikas sustoti. Sportuodamas matai, jog esi pavargęs ir gali susižeisti. Ko gero, tai pagrindinė visų mūsų traumų priežastis. Tačiau kol žmogus nesusižeidė, sustabdyti jį labai sunku. Iš patirties žinau, kad judi pirmyn tol, kol gali, nepaisydamas sveikatos. Kas kartą atrodo, kad galiu laimėti dar vienas varžybas, vėliau - dar vienas. Prabėga ne vieneri metai, kol sportininkas išmoksta sau pasakyti „stop“.
- Sakykite, ką vis dėlto reiškia būti stipriausiu pasaulio žmogumi?
Buvimas stipriausiu pasaulio žmogumi reiškia ir labai daug, ir labai mažai. Viena vertus, esu toks pats žmogus kaip ir visi kiti, tiesiog turiu daugiau fizinių jėgų, galiu pakelti didesnį svorį. Be to, šis titulas įpareigoja – privalai atiduoti duoklę žmonėms, skatinti juos sportuoti, sveikai gyventi. Ko gero toks epitetas suteikė man daugiau pareigų nei privalumų. Kai esi tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi, tau suteikiama galimybė šiek tiek paveikti žmonių požiūrį į gyvenimo būdą, sveikatą, gali skatinti juos padaryti ką nors gero.
- Sportininkams labai svarbu gauti tinkamą gydymą, juk traumų pasitaiko daug. Tačiau vis dažniau kalbama, jog sporto medikų Lietuvoje trūksta, o jų darbo sąlygos prastos. Kaip yra iš tikrųjų?
Aš lankausi privačiuose gydytojų kabinetuose. Manau, kad sporto medicinos padėtis Lietuvoje tikrai nėra gera – visų pirma gerų specialistų labai trūksta, todėl apsilankyti pas juos yra sunku, daug laukiančiųjų. Mūsų sporto šakos atstovams neteikiamos Sporto medicinos federacijos paslaugos, todėl visi privalome tinkamą specialistą susirasti patys. Sporto federacijų mūsų šalyje yra net keliasdešimt, todėl savaime suprantama, kad keliolika gerų specialistų visiems nepadės.
- Pastaruoju metu vis daugiau politikų, žinomų žmonių kalba apie tabako vartojimo mažinimą, ne išimtis ir Jūs. Tačiau siūlote ne tik uždrausti rūkyti kai kuriuose sostinės parkuose, aikštėse, bet ir didinti baudas draudimų nepaisantiesiems. Manote, padės?
Pradėkime nuo to, jog Lietuvoje turime keistą situaciją – čia nėra draudžiama rūkyti nepilnamečiams. Pirkti tabako gaminių negalima, tačiau jei kas kitas „bus geras“ ir nepilnamečiui cigaretę duos – rūkyk, nesvarbu kokio amžiaus būtum. Todėl visų pirma turėtų būti uždrausta rūkyti pilnametystės nesulaukusiesiems.
Be abejo, labai reikia nerūkymo zonų miestuose. Tiesa, jei būtų mano valia, uždrausčiau net cigarečių gamybą. Aišku, tabako pramonė yra galinga, todėl tikėtis to būtų ko gero naivu. Juolab, kol į pirmą vietą „statysime“ ne žmogaus sveikatą, o ekonominę naudą.
Nustebau sužinojęs, jog nuo rūkymo žmonės tampa priklausomi daug greičiau nei nuo alkoholio ar narkotikų, todėl keista, kad tabakas nėra draudžiamas.
- Sveikatinti visuomenę bandote ne tik drausdamas rūkyti, bet ir skatindamas daugiau judėti. Neseniai išgirdau, jog šalies gyventojai daugiau sportuotų, jei bent dalis jų išlaidų sporto klubams būtų kompensuojamos, pritariate?
Be abejo. Toks būdas sveikatinti visuomenę galėtų būti veiksmingas, tačiau reikia nepamiršti, jog privalėsime visa tai administruoti, o tai reiškia papildomas išlaidas. Paprastesnis būdas atpiginti sporto paslaugas mažinant jiems mokesčius.
Didelės įmonės taip pat galėtų paskatinti darbuotojus judėti, įgydamos jiems abonementus į sporto klubą. Tiesa, net jei įmonės nori rūpintis darbuotojų sveikata, dabar tai padaryti nėra paprasta, nes jiems už tai dar priskaičiuojami papildomi mokesčiai.
Didžiuosiuose miestuose infrastruktūra sukurta: yra daug salių, sporto kubų, bet jie nemaksimaliai išnaudojami. Mažesniuose miestuose padėtis blogesnė, ten reikėtų pritraukti privačių žmonių investicijas. Tačiau sudaryti geras sąlygas žmonėms sportuoti galima, tereikia noro ir pastangų.
