Tačiau šalia to, atlikėjui teko patirti ir daug asmeninio gyvenimo iššūkių. Apie pokyčius, lėmusius naujas gyvenimo kryptis, kalba Dmitrijus.
– Į sceną žengei dar visai mažas, vėliau ilgą laiką gyvenai Didžiojoje Britanijoje. Ką tau suteikė tokia ankstyva patirtis?
– Profesionaliai dainuoti ėmiau būdamas dešimties metų, trylikos pradėjau muzikinę karjerą. Tiesa, niekada nesirgau „žvaigždžių liga“: dainavimas ir muzika man – ne darbas, o malonumas.
Didžiojoje Britanijoje gyvenau dešimt metų. Penkiolikos pradėjau mokytis vietinėje mokykloje, po to koledže studijavau muziką ir muzikos technologijas. Visada norėjau dainuoti džiazą, soul muziką, tuometiniai draugai buvo šios muzikos atstovai: leisdavome laiką kurdami, grodami, dainuodami. Įgavau vertingos patirties, kuri formavo mano dainavimo stilių, keitė mąstyseną.
Tėvui išsikrausčius gyventi į Kanadą, nuo šešiolikos gyvenau savarankiškai. Patyriau daug išbandymų, tačiau tas laikas mane išmokė gerbti gyvenimą, žmones, džiaugtis laisve, galimybe priimti sprendimus pačiam.
– Kaip jauteisi grįžęs į Lietuvą?
– Buvau pasiilgęs artimųjų. 2007-aisiais sutikau Egidijų Dragūną, kuris tapo mano prodiuseriu, kartu įrašėme dainą. Po metų bendradarbiavimo nusprendžiau dirbti su Martynu Tyla – dirbome septynerius metus.
Gyvendamas Anglijoje iš „Sony Music“ įrašų kompanijos gavau siūlymą pasirašyti kontraktą, tačiau nesutikau dėl reikalavimo dainuoti pop muziką. Tiesa, ir Lietuvoje, kai su kolega kreipėmės į leidybinę įrašų kompaniją, mums atsakė, jog tokia muzika neatitinka masinės auditorijos skonio. Tai privertė susimąstyti: nusprendžiau neapsiriboti vien džiazo ir soul muzikos stiliais, išmokau priimti kompromisus – dabar dainuoju įvairaus stiliaus dainas.
– Neseniai žiniasklaidai atskleidei apie tave kankinusias priklausomybę, depresiją. Sakei, jog po debiuto Eurovizijos scenoje tapo sunku susitvarkyti su naujomis atsakomybėmis. Nors tavo karjera prasidėjo itin anksti, galbūt vis dar nebuvai pasiruošęs didžiajai scenai?
– Scenai aš buvau pasiruošęs. Dar prieš Euroviziją pradėjau jausti nuolatinį nerimą, baimę. Po konkurso, 2009 metais, lipdamas ant scenos nebejaučiau malonumo, nesinorėjo kurti, dainuoti. Tuo metu prasidėjo panikos priepuoliai, kreipiausi į medikus. Man paskyrė gydymą raminamaisiais, tačiau kartais juos pakeisdavau alkoholiu. Manau, jog visos tos baimės, pasireiškusios panikos priepuoliais, kilo iš vaikystės patirties.
Iki to laiko alkoholį vartodavau saikingai, tačiau ilgainiui tapau psichologiškai priklausomas tiek nuo jo, tiek ir nuo raminamųjų. Vaistams formavosi ir fizinė priklausomybė. Susirgau depresija, buvau visiškai apatiškas.
Sunkiausias periodas truko apie penkerius metus. Kai per alkoholį nukentėjo darbas, santykiai su artimaisiais, kai nuvestas mamos pas gydytojus išgirdau prognozę, jog rizikuoju sirgti kepenų ciroze, pradėjau keistis.
Mečiau alkoholį, pradėjau vartoti antidepresantus, sportuoti, lankiausi pas psichologą. Pasveikti padėjo ir aminorūgščių, B grupės vitaminų vartojimas, sveika mityba. Sakoma, jog esame tai, ką mes valgome, todėl stengiuosi pirkti ekologišką ir natūralų maistą.
– Kokias to laikotarpio pasekmes jauti iki šiol, kaip tave tai pakeitė?
– Po to, kai sužinojau apie savo sveikatos būklę, du mėnesius negalėjau nieko daryti. Dabar gaunu pakvietimų vesti seminarus žmonėms, išgyvenantiems panašias patirtis – labai daug žmonių turi šių problemų.
Dabar turiu iš naujo save įrodyti. Mano auditorija pasikeitė, labai nemalonu, jog dėl ligos praleidau keletą koncertų. Visgi tikiu, jog iš klaidų mokomės.
Gyvenimas pasikeitė iš esmės: esu laimingas, produktyvus, motyvuotas. Pakito interesai, draugų ratas. Dabar kartoju, jog nuo šiol gimtadienį švęsiu du kartus.
– Lietuvos muzikinė scena nuo tada, kai kada grižai iš Anglijos, tavo nuomone, labai pasikeitė?
– Anksčiau nebuvo tiek daug muzikinių televizijos projektų, interneto teikiamų galimybių parodyti talentą. Dabartinė karta gali lengvai klausytis užsienietiškos muzikos, mokytis naujų dainavimo technikų.
Muzikinėje scenoje jaučiama padidėjusi konkurencija. Dabar išgarsėti lengva, bet sunku išlaikyti dėmesį: žmonės turi iš ko rinktis, todėl dažniau reikia pateikti ką nors naujo, keisti įvaizdį.
Kai dalyvavau Eurovizijoje, tai buvo antras kartas, kada Lietuva pateko į finalą, be to, tą kartą laimėjome pirmą vietą pagal internetinį balsavimą. Manau, jog dalyvausiu ir kitoje Eurovizijos atrankoje.
Dabar privačiai dėstau vokalą, rašau dainų tekstus, galbūt pavyks skaityti paskaitas alkoholio, raminamųjų prevencijos tema. Ruošiuosi pasirodymams, tarp kurių – ir jubiliejinis gyvo garso koncertas gruodžio pabaigoje.
Džiaugiuosi, jog turiu naujų idėjų, daug atsakingiau žiūriu į savo darbą.
