Prieskoniniai augalai – ne tik maistas, bet ir vaistas. Jais gardindami valgį geriname ir sveikatą. Pavasarį besiskundžiančiuosius silpnumu, nuovargiu žolininkai ragina pasinaudoti gamtos teikiamomis dovanomis: augalai yra įvairių vitaminų, mikroelementų šaltinis, padeda organizmui apsivalyti.
© Shutterstock nuotr.

Patikrinti laiko

Nuo seno žmonės įvairiomis žolelėmis gardindavo patiekalus. Manoma, kad prieskoniniai augalai pradėti vartoti anksčiau nei druska. Istoriniai šaltiniai liudija, kad didieji keliautojai Kristupas Kolumbas, Fernandas Magelanas, Vasko da Gama siekė ne tik atrasti naujas žemes, bet ir iš tolimų kraštų parsigabenti augalinių prieskonių.

Lietuvoje prieskoniniai augalai nuo senų laikų vartojami ir kaip prieskoniai, ir kaip vaistai. Liaudies medicina siūlo daugybę receptų, kurių sudėtyje yra šių augalų, sveikatai stiprinti ar vaduotis iš įvairių negalavimų.

Šimtmečių išmintį šiais laikais patvirtina ir mokslininkai, kurių tyrimų rezultatai rodo, kad įvairios žolelės turi ir gydomųjų savybių. Prieskoninės žolės itin naudingos. Jose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų, todėl pasižymi baktericidinėmis, raminančiomis, tonizuojančiomis ar kitomis savybėmis.

„Sveikatos šaltiniai yra šalia. Tereikia juos pastebėti ir pasinaudoti: žolės, prieskoniniai augalai ir kitos gamtos dovanos padeda būti sveikiems ar vaduotis nuo įvairių ligų“, – tvirtina žolininkė, Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė.

Pavasarinės žolės

Pasitraukus žiemai ypač naudinga kramsnoti jaunus, pirmosios žalumos lapelius ar gerti jų sultis. Žolininkė K. Vaištarienė kasdien po truputėlį valgo dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, kitų žolių, iš jų gamina salotas, troškinius, arbatas, prieskoninius pabarstus, kuriuos deda į valgius.

„Petražolės labai naudingos inkstams – aš be jų neapsieinu. Šiuos žalumynus sumalu į miltelius ir kiekvieną dieną beriu į maistą, – tvirtina žolininkė. – Į bet kurį patiekalą galima dėti ir šviežių dilgėlių, kiaulpienių lapelių, o jų prisirinkus ir susidžiovinus ilgam pasidaryti pabarstų.“

Žvalumo šaltiniai iš gamtos: sveikatai naudingos pavasarinės žolelės
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Kiaulpienės, dilgėlės, garšvos valo organizmą, stiprina kraują. Pasak K. Vaištarienės, dilgėlės tirština kraują, o kiaulpienės jį skystina, todėl šias žoles naudinga vartoti kartu.

„Po vieną jas galima vartoti tik žinant savo organizmo savybes, – perspėja žolininkė. – Jei kraujas linkęs tirštėti, didelis hemoglobino kiekis, tuomet reikia daugiau vartoti kiaulpienų. Kai vargina mažakraujystė, labai tinka dilgėlės, nes jos turi daug geležies.“

Gydomosios savybės

Augalus K. Vaištarienė kitiems pataria ir pati vartoja įvairiai: susipjausto ir valgo žalius, sumala ir pasigamina pabarstų arba iš jų spaudžia sultis.

Pavyzdžiui, padžiovintas dilgėles susmulkina, sumaišo su linų sėklomis ir gauna puikų pabarstą.

Turintiesiems per aukštą kraujo spaudimą žolininkė rekomenduoja gerti skystinančių kraują augalų – kiaulpienių, žliūgių – arbatą.
Išvalyti organizmą gali padėti pavasarinių augalų – meškinių česnakų, garšvų, imbierų arbatos.

K. Vaištarienė įsitikinusi, kad daug energijos suteikia šviežios, ką tik išspaustos sultys. Pavasarį ji kasdien vakarienei išsispaudžia pusantros stiklinės sulčių: burokine tarka sutarkuoja porą morkų, buroką, po žiupsnelį kiaulpienių, garšvų, dilgėlių, o iš gautos masės išspaudžia sultis. Jas reikia išgerti iš karto, nes pastovėjusios bent valandą praranda savo maistinę vertę.

„Pavasarinių augalų sultys – soti, puiki vakarienė, gerinanti įvairių organų darbą“, – sako K. Vaištarienė.

Kiekvienas augalas turi daugybę organinių junginių ir mineralinių medžiagų. Visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienės, be jau minėtų savybių, naudingos kepenims, mažina sąnarių skausmus, trikertės žvaginės gerina vidaus organų darbą, mažina arterinį kraujospūdį, garšvos valo kepenis, atkuria pažeistas ląsteles, gerina inkstų ir kvėpavimo sistemos būklę, dilgėlės mažina cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia kasą, šlapimo pūslę, salierai naudingi vyrams dėl prostatos ligų profilaktikos.

Labai naudingi ir artišokai – daugiamečiai žoliniai augalai, kurie kaip daržovės išpopuliarėjo nuo XV amžiaus, o jų vaistinės savybės buvo įvertintos tik XX amžiuje. Mokslininkai nustatė, kad artišokai padeda atsikurti kepenų ląstelėms, mažina cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, gerina virškinimą, greitina medžiagų apykaitą.

Tai ĮDOMU

Pirmieji duomenys, liudijantys, kad gaminant maistą buvo naudojami prieskoniai, – 6 tūkst. metų senumo. Egiptiečių sarkofaguose greta brangenybių archeologai rado česnakų, kuriems ne mažiau kaip 6,5 tūkst. metų.

Senovės romėnai ir graikai raudonėliais ne tik gardino maistą, bet juos naudojo ir įvairiems mikrobams naikinti. Viduramžiais manyta, kad šis augalas valo kraują ir saugo nuo kerų, todėl raudonėliais buvo gydomi nuodingų vabzdžių, gyvačių įgėlimai, isterija. Šviežius raudonėlių lapus žmonės seniau kramtydavo, kai skaudėdavo dantis.

Viduramžiais prekyba prieskoniais sukraudavo turtus. XIV a. žiupsnelis šafrano kainavo tiek, kiek vienas arklys, o pusė kilogramo imbierų – kiek avinas.

Kryžiaus karų laikais populiariausias prieskonis buvo česnakas, kurį poetai vadino „dvokiančia rože“, „gyvačių žole“.

1292 m. iš kelionės po Aziją grįžusio keliautojo Marko Polo žemėlapiuose buvo pažymėtos net 7 448  „prieskonių salos“. 1408 m. portugalų keliautojas Vasko da Gama iš Indijos parplukdė pipirų, gvazdikėlių, cinamono ir imbierų.

Visame pasaulyje vieni iš dažniausiai naudojamų prieskonių yra kmynai. Garsusis Frankų imperijos karalius Karolis Didysis dar 812 metais įsakė auginti kmynus visuose ligoninių, vienuolynų ir karališkųjų sodybų laukuose bei pakelėse. Šis augalas ir dabar yra viena efektyviausių priemonių gydant pilvo pūtimą, kitus žarnyno negalavimus. Kmynų sėklose esantys eteriniai aliejai turi veikliųjų medžiagų, kurios slopina raumenų spazmus.

Verta žinoti

Raudonėliai – ne tik puikūs prieskoniai, bet ir gydomųjų savybių turintys augalai. Raudonėlių arbata labai gera pagalbininkė susirgus skrandžio ir žarnyno ligomis, peršalus, kosint.

Šalavijų arbata padės numalšinti gerklės skausmą.

Peletrūnai – puiki pagalba norint pagerinti virškinimą.

Kalendrų sėklų arbata padės gydant šlapimo pūslės negalavimus.

Ciberžolės stimuliuoja imuninę sistemą, skatina tulžies išsiskyrimą, padeda apsiginti nuo gastrito, šalina iš organizmo toksinus.

Čiobrelių arbata padeda sergant kvėpavimo takų kataru, bronchine astma.

Bazilikai kovoja su įvairiomis infekcijomis, raminamai veikia skrandį.

Česnakai stiprina imunitetą, detoksikuoja organizmą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, kovoja su infekcijomis.

Mairūnai plečia kraujagysles, gerina kraujo spaudimą, atpalaiduoja kūno raumenis.

Rozmarinai – antiseptinis, antibakterinis prieskonis. Valo organizmą, gerina kepenų veiklą.

Melisos gerina nervų sistemos darbą, mažina uždegimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Iškėlė versiją, kodėl dingo baikeris: viskas prasidėjo dar vasarą (276)

Mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus draugai ir artimieji surėmė pečius su policijos...

Sprendžiamas 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių likimas (65)

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ , bendrovės...

Su vyru bengališką kebabinę įkūrusi lietuvė: pradžia buvo lyg ėjimas užminuotu lauku (126)

Lietuvė Jolita Aktar ir jos vyras, bengalas Faridas Aktaras šiandien yra ne tik laiminga šeima, bet...

Liberalų agonija: laikinuoju pirmininku patvirtino E. Gentvilą, bet ir dėl to skraidė žiežirbos (291)

Penktadienį susirinkusi Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė pirmininko Remigijaus Šimašiaus...

Tritaškių badą Maskvoje kentęs „Žalgiris“ neprilygo atletiškajam „Chimki“ klubui (238)

Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai neišlaikė pirmojo rungtynių egzamino svečiuose. Antrose...

Šiaulių arenos gimtadienyje – ir A. Šedžius: atvyko ne su žmona (80)

Penktadienio vakarą Šiauliuose skambėjo dainos ir sveikinimai. Dešimtmečio jubiliejų...

Su I. Norkute skirtingais keliais pasukęs A. Žvinys renginyje pasirodė su žavia bičiule (4)

Dar kovą pranešę apie savo skyrybas aktoriai Inga Norkutė ir Aurimas Žvynys pasuko...

Išsiaiškinta, kokie triukai lovoje išties pasiteisina (12)

Psichologine mūsų sveikata ir puikia savijauta besirūpinantys specialistai nepaliauja žarstę...

Užburiančios nuotraukos: susipažinkite su kemperiu keliaujančia ožka (2)

Frankie Rae – kiečiausia keliaujanti ožka , kokią tik jums yra tekę matyti. Tai ne pokštas:...

Netikėčiausi lietuvių norai: nuo prašymų sekti žmoną iki Biblijos programėlės (3)

Telekomunikacijų paslaugas teikiančių bendrovių salonuose dirbantys ekspertai kasdien padeda...