Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per gyvenimą psichikos sutrikimus bent kartą patiria maždaug kas trečias išsivysčiusių šalių gyventojas. Gydytojai mano, kad žmogus paveldi polinkį susirgti tam tikra psichikos liga, tačiau ar ji atsiras, dažnai lemia nepalankūs psichologiniai bei socialiniai veiksniai, todėl labai svarbu kurti palankią psichikos sveikatai aplinką.
© Shutterstock nuotr.

Apie tai kalbėta Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiuose spaudos pusryčiuose, kurie surengti norint aptarti Atviros psichiatrijos mėnesio – rugsėjo 10 (Savižudybių prevencijos diena) – spalio 10 (Psichikos sveikatos diena) rezultatus.

Daugėja sergančiųjų

„Nė vienas su likimu nepasirašėme sutarties, kad mūsų neištiks psichikos liga“, – teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė. Taip yra todėl, jog nežinome, ar paveldėjome tokį polinkį iš savo protėvių.

Pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir pasaulyje daugėja kai kurių psichikos sutrikimų – depresijos, miego, elgesio sutrikimų, nerimo, kartais net panikos. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungoje bei Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje tokių sutrikimų padaugėjo net 27 procentais. 33,2 proc. moterų ir 21,7 proc. suaugusių vyrų turėjo bent vieną sunkesnį ar lengvesnį psichikos sutrikimo epizodą per vienerius metus. Čia įskaičiuotos ir priklausomybės, psichoziniai sutrikimai, depresija, nerimas bei valgymo sutrikimai.

Šiuo metu Lietuvoje pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus iš viso gydosi beveik 164 tūkst. asmenų. Tai yra maždaug 5,5 proc. Lietuvos gyventojų.

Smurtinga aplinka

O. Davidonienė siūlo pasižiūrėti į savo artimiausią aplinką, – kiek ten smurto, kiek nepagarbos, netolerancijos. Visuomenės vertybių skalė pakitusi. Orientuojamasi į materialinę gerovę, žmonės – susvetimėję, mažai bendrauja. Pasak specialistės, patyčių daug ne tik mokyklose. Atrodo, kad pasityčioję, sumenkinę kitą, geriau pasijunta ir suaugę, solidžias pareigas einantys žmonės. Šeimose labai trūksta dėmesio vaikams, jose daug smurto, pykčio. Jei darbe žmogus dar ištveria nekonfliktavęs, tai namie visi ten esantys atsiima su kaupu, „išsikraunama“ ant vaikų, kitų artimųjų. Dažnuose namuose vyrauja irzli atmosfera, trūksta pakantumo, noro suprasti, atjausti.

„Vadinantieji save sveikaisiais pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į save, o kartais netgi labai daug ko pasimokyti iš žmonių su psichikos negalia, nes jie labai dažnai daug pakantesni, tolerantiškesni nei mes, sveikieji. Tai jie dažniau duoda kelią „protingiesiems“, o kai neapsikenčia patyčių ir pratrūksta, būna apkaltinami nebūtais dalykais. O juk žmogiškai išklausyti, padėti, užjausti, galų gale – nusišypsoti, bet ne išsiviepti, nieko nekainuoja“, – teigia O. Davidonienė.

Nuo ligų pasveikstama

Žmonės dažnai mano, kad nuo psichikos ligos pasveikti neįmanoma. Tačiau sunkiomis psichikos ligomis, kurios tęsiasi ilgus metus, tokiomis kaip šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai, suserga tik apie 1 procentas gyventojų. Likę žmonės – pasveiksta, žinoma, jeigu laiku sulaukia tinkamos pagalbos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė prof. Virginija Adomaitienė teigia, kad psichikos sveikatą galima susikurti, išlaikyti, o esant sutrikimams – gydyti ir padėti žmogui grįžti į visavertį gyvenimą.

„Psichikos sveikata kuriama ne gydymo įstaigose, o ten kur žmogus gyvena – visuomenėje. Todėl norint sukurti sveiką aplinką, reikia pradėti nuo savęs. Jeigu matome, kad žmogus tampa nerimastingas, perdėtai jautrus, nelaimingas, nesaugus, įsitempęs, jei jam sutriko miegas, jeigu jis tapo piktas, liūdnas ar dirglus – pirminio psichikos sveikatos centro specialsitai pasirengę padėti. Kuo mes anksčiau į tokį žmogų atkreipsime dėmesį ir kuo anksčiau jis atvyks pas specialistus, tuo turėsime sveikesnę visuomenę“, – tvirina profesorė.
Dabar taikant tinkamą gydymą, visavertiškai galima gyventi ir su sunkiomis ligomis. Kaunietė Rima po ją užgriuvusių nelaimių, kai per metus palaidojo visus artimus žmones ir su trimis vaikais liko sudegusiame bute, susirgo sunkia liga.

„Pradėjau sapnuoti košmarus, o dieną ėmė kankinti nerimas, verkdavau be priežasties. Kuo toliau, tuo darėsi blogiau. Kartais apimdavo didžiulė baimė, – būdavo taip baisu, kad rodės, jog išeisiu iš proto. Ypač būdavo negera, nes negalėjau suprasti ko bijau, – rodos, viskas gerai, o aš turiu įsikibti į lovą, kad neiššokčiau pro langą“, – pasakojo Rima. Vėliau ji ėmė patirti ir panikos priepuolių.

Netrukus moteris atsidūrė ligoninėje. Gydytojai jai nustatė paranoidinę šizofreniją. „Buvo laikas, kai per metus daugiau dienų praleisdavau ligoninėje, nei darbe. Mano vaikai užaugo savaitiniuose darželiuose“, – sako ji.

Tai tęsėsi apie septynerius metus. Rimai ėmė gerėti, kai Lietuvoje atsirado naujų vaistų, be to, jai buvo pradėtos taikyti nemedikamentinės gydymo priemonės. Dabar moteris gyvena Anglijoje, su vienos iš dukterų šeima ir vakarais po darbo prižiūri jos vaikus. Dirba vaisių fabrike. Paskutinį kartą moteris ligonėje gulėjo prieš penkerius metus, tiesa, vaistus vartoja nuolatos.

Neįgalieji padaro tik 2 proc. nusikaltimų

Tai, kad neįgalūs žmonės prastai jaučiasi mūsų visuomenėje patvirtina ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, kuri teikia paslaugas daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, atstovė Algė Nariūnienė.

„Jei sveikųjų klausiame ar norėtumėte gyventi kaiminystėje su žmogumi turinčiu psichikos sutrikimų ir, ar norėtumėte, kad toks žmogus dirbtų jūsų komandoje, dažniausiai girdime atsakymą – „Ne“. Susirasti darbą tokiems žmonėms beveik neįmanoma. Netgi 70 socialinių įmonių žmonių su psichikos negalia nepriima“, – teigia A. Nariūnienė. Neoficialiais duomenimis dirba vos 1 proc. iš 23 000 turinčių psichikos sutrikimų žmonių.

Neigiamą požiūrį į šiuos asmenis formuoja ir žiniasklaidos atstovai, kurie perdėtai daug dėmesio skiria neįgaliųjų padarytiems nusikaltimams, nors statistiniai duomenys rodo, kad neįgalieji padaro tik 2 proc. visų nusikaltimų.

Atsiduria gatvėje

A. Nariūnienės teigimu, neįgaliuosius iš visuomenės išstumia ir pajamos: „Psicihkos liga dažnai aplanko jaunus žmones, kai jie dar nėra įgiję darbo stažo, tad jų neįgalumo pensija siekia vos 100 eurų. Su tokiais pinigais jie neišgyvena. Be to, didelė problema yra greitieji kreditai, – neįgalieji neapskaičiavę savo finansinių galimybių, neįstengia jų gražinti ir praradę namus, atsiduria nakvynės namuose arba gatvėje.

Be to, dėl pasikartojančių ligos atkryčių, krizinių situacijų, konfliktų šeimose artimieji dažnai atsisako bendro gyvenimo ir neįgalieji pasmerkiami gyventi ir išgyventi kaip sugeba, todėl ne paslaptis, kad neįgalieji pradeda piktnaudžiauti svaigalais, narkotikais, dažnai juos atpažįsta nusikalstamo pasaulio atstovai ir jais naudojasi. Kartais neįgalūs žmonės, negalėdami pakelti tokios naštos, išeina savo noru iš gyvenimo.

„Nėra Lietuvoje apsaugoto būsto programos, trūksta savarankiško gyvenimo namų, kur neįgalieji su specialistų pagalba galėtų oriai gyventi, o kitose šalyse tai yra norma“, – teigia neįgaliųjų atstovė. Tarp 24 tūkst. su psichine negalia žmonių yra ir nemažai baigusių studijas, pasiekusių karjeros aukštumų, dirbančių ir sukūrusių šeimas, auginančių vaikus. Jūs nepatikėsite, kiek yra mokslininkų, dėstytojų, gydytojų, aktorių, rašytojų, verslininkų, kurie su liga susigyveno, pastoviai vartoja vaistus, gydosi kitais būdais ir sėkmingai gyvena.

„Visos psichikos ligos – nuo meilės stokos“, įsitikinusi A. Nariūnienė.

Atvirumas turi išlikti

„Psichikos liga griauna žmogaus galimybes įgyvendinti savo teises, bet sveikdamas jis susigražina savarankiškumą ir gebėjimą pasinaudoti savo teisėmis. Todėl svarbiausia sergančio žmogaus teisė – gauti mokslo įrodymais pagrįstą, kvalifikuoto specialisto teikiamą ir prieinamą gydymą. Šiuolaikinėje visuomenėje neturėtų likti apleistų žmonių ir ligų: laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą net ir sunkiomis psichikos ligomis sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą“, – įsitikinusi VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva direktorė Nijolė Goštautaitė–Midttun, viena iš Atviros psichiatrijos mėnesio organizatorių.

Atviros psichiatrijos mėnesį paskelbė susivieniję psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos sumažint psichikos sutrikimus ir jų gydymą lydinčią stigmą. Renginiai vyko Vilniuje, Kaune, Telšiuose, Mažeikiuose, Šiauliuose, dalyvavo ne tik valstybiniai paslaugų teikėjai, bet ir privačios įmonės, nevyriausybinės organizacijos, sveikatos specialistai, menininkai ir visuomenė.

Daugybė žmonių pasinaudojo ir galimybe gauti nemokamas anonimines psichikos sveikatos specialistų konsultacijas gyvai ir internetu. Vieną iš tokių galimybių suteikė Lietuvos sveikatos mokslų unviersiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinika. Čia gydytojai rezidentai anonimiškai konsultavo gyventojus. Dažniausiai žmonės į juos kreipėsi, nes buvo susirūpinę savo ar savo artimųjų psichikos būsena.

„Mėnuo baigiasi – bet atvirumas turėtų išlikti, – įsitikinusi Nijolė Goštautaitė–Midttun. – Daug žmonių pamatė šiuolaikiškas ir kompleksines psichiatrijos paslaugas, pagalbos priemonių, metodų ir specialistų įvairovę. Gal tai sumažins baimę ir gėdą, kurią vis dar jaučia žmonės kreipdamiesi pagalbos į psichiatrus.“

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pridūrė, jos prie psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo prisidėjo tai, kad nuo š. m. liepos 1 d. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pradėtos apmokėti psichosocialinės paslaugos.
Visą mėnesį po gydymo įstaigas keliavo gyvybės medis, kurio šakas visi norintieji galėjo papuošti žiedu su savo mintimis, kodėl verta gyventi. Nuotraukų, padarytų per visą mėnesį vykusiuose Atviros psichiatrijos renginiuose, paroda atidaryti Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Kas iš tiesų vyko už KTU gimnazijos durų: tėvai nusprendė nebetylėti (160)

Kauno technologijos universiteto ( KTU ) gimnaziją supurtęs skandalas, kai esą nusirašinėjusius...

Didesnės algos, pensijos: kodėl nuo estų atsiliekame vis stipriau (215)

Jei Estija iš Baltijos šalių išsiskiria didžiausiu vidutiniu atlyginimu, „į rankas“...

Populiarumą prarandantį Liberalų sąjūdį aplenkė Puteikio vadovaujama partija pirmauja konservatoriai (61)

Parlamentaro Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija reitinguose pirmą kartą aplenkė...

Putinas ketvirtajai kadencijai ruošiasi imituodamas pasirengimą karui (118)

Vladimiras Putinas ketvirtą kartą kandidatuoja į Rusijos prezidentus. Jo politinė programa iki...

Gydytojai manė, kad šios mergaitės išgelbėti neįmanoma: lemiamą žodį tarė motina (4)

Mergaitė, kuriai vos gimus prireikė skubios, Jungtinėje Karalystėje niekada iki šiol neatliktos...

Manevrai automobiliu kelte baigėsi šiurpia nelaime (4)

Praėjusį šeštadienį Turkijoje, Stambulo uosto rajono Sirkeci prieplaukoje, įvyko šiurpus...

Švariausiame pasaulio mieste draudžiama kramtyti gumą, o drambliai vaikšto šalia turistų

Inovacijomis garsėjantis Singapūras – nepaprastai tankiai apgyvendintas miestas , tačiau dėl...

Interjero dizaineriai parodė, kaip į 25 kv. m. sutalpino viską, ko reikia būstui

Kiek kvadratinių metrų ploto užtenka patogiai ir kokybiškai gyventi? Dizaineriai Dalia ir Nauris...

Chabarovske gyvenantis pensininkas sovietinį butą pavertė XVIII a. pilies menėmis

Chabarovske (Rusija) gyvenantis pensininkas Borisas Dunajevskis pavertė Chruščiovo laikų butą...

Paprastas būdas, kaip sutvarkyti lėtai veikiantį telefoną

Išmanieji telefonai tobulėja itin sparčiai, todėl dažnai atrodo, jog nė vienerių metų...