Per atostogas ne tik atitrūkstame nuo darbų, bet ir išbandome netradicinius patiekalus, nevaržome savęs ir nemažiname porcijų. Tačiau pamiršus įprastą valgymo ritmą ir neatidžiai renkantis maisto produktus, gali laukti ne itin malonios pasekmės.
Virškinimo sutrikimai kelionėje – dažni
Keliaudami valgome nereguliariai ir ne visada kokybiškus produktus, kuriuos paprastai vartojame kasdien. Be to, pasikeičia gyvenimo ritmas, o tai daro neigiamą įtaką mūsų skrandžio veiklai ir virškinimui.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gastroenterologės Raimondos Vanagaitienės, suvalgę neįprastų ar infekuotų (užkrėstų mikrobais) maisto produktų keliautojai dažniausiai skundžiasi pykinimu, sutrikusiu virškinimu, viduriavimu, kuris dar vadinamas keliautojų viduriavimu. Sunkesniais atvejais karščiuojama, viduriuojama su krauju, organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, gali pagelsti oda.
Gydytojos teigimu, žarnyno infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečiama vartojant geriamąjį vandenį, greitai gendančius maisto produktus, ledus, neapdorotą žuvį ar jūrų gėrybes. Virškinamojo trakto sutrikimus dažniausiai sukelia enterotoksinės žarnyno lazdelės (toksinai, išsiskiriantys plonajame žarnyne), salmonelės, kirmėlės, parazitai, hepatito A infekcija.
Pirmoji pagalba – skysčiai
„Sutrikusio virškinimo požymiai įprastai praeina per vieną ar dvi dienas, jei tinkamai reaguojame į simptomus, – pasakoja gastroenterologė. – Jei virškinimo sutrikimus sukelia neįprastas maistas, negalavimai praeina nebevartojant šių produktų. Esant infekcinės kilmės vėmimui ir viduriavimui, svarbu greitai atkurti prarasto vandens ir elektrolitų kiekį, mažais gurkšniais gerti specialius tirpalus, o jų neturint, pasigaminti ir lėtai išgerti. Tokį tirpalą galite paruošti litre negazuoto geriamojo vandens ištirpinę arbatinį šaukštelį druskos ir šaukštą cukraus. Gazuotas vanduo netinka, nes skatina žarnyno veiklą ir viduriavimą.“
Gydytoja R. Vanagaitienė pataria neskubėti vartoti vaistų, stabdančių viduriavimą. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik sunkesniais atvejais.
„Užsitęsus viduriavimui, karščiuojant, pasirodžius kraujui tuštinantis, prasidėjus stipriems pilvo skausmams, vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nesvarbu, kurioje šalyje esate, – akcentuoja ji. – pasakoja gastroenterologė, – Jei simptomai pasireiškia tik grįžus iš kelionės ir nepraeina per kelias paras, taip pat rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.“
Nepamiršti higienos taisyklių
Keliaujant smalsu paragauti įvairių neįprastų patiekalų, tad norint išvengti tykančių pavojų, R. Vanagaitienė primena nepamiršti higienos. Būtina plauti ir nulupti vaisius, vartoti tik sandariai uždarytą geriamąjį vandenį, vengti gėrimų su ledukais. Ragaujant vietinės virtuvės patiekalus, saugiau pasirinkti gerai apdorotus, pagamintus aukštoje temperatūroje nacionalinės virtuvės patiekalus.
Gastroenterologė pataria per atostogas daugiau dėmesio skirti mitybai sergantiesiems tulžies pūslės akmenlige, opalige ar gastroezofaginio refliukso liga. Jiems patariama ypač atkreipti dėmesį į produktus, turėti dažniausiai vartojamų vaistų, nes neįprastas maistas dažnai išprovokuoja virškinimo sutrikimus.
Pavojai tyko ne tik maiste
R. Vanagaitienė atkreipia dėmesį, kad reikia pagalvoti ne tik apie maisto produktų sukeliamus negalavimus. Jei planuojate per atostogas pasidaryti tatuiruotę ar atlikti akupunktūros procedūras, svarbu įsitikinti, ar jos atitinka higienos reikalavimus, priešingu atveju kyla pavojus užsikrėsti hepatitu C. Prieš egzotines keliones patariama nepamiršti pasiskiepyti, nes taip galima apsisaugoti nuo kai kurių sunkių infekcinių kepenų ir žarnyno ligų (vidurių šiltinės, choleros, hepatito B).
