aA
Visi žinome tą figūros, svorio, net sveikatos įvertinimo metodą. Kai kam, ko gero, tai ne tik svorio įvertinimas, bet ir savotiškas patrauklumo matas. Juk nuolat brukama ir pabrėžiama, kad tik dailios figūros ir smulkaus sudėjimo žmogus – „tinkamas“ visuomenės narys. O ar kūno masės indeksas (KMI) išties tiksliai apibūdina žmogaus sudėjimą ar galimas sveikatos rizikas? Apžvelkime plačiau.
Svoriui įvertinti kūno masės indeksas neidealus. Kuo jį pakeisti?
© Shutterstock nuotr.

Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas labai paprastai: KMI = kūno masė (kg) / ūgis2. Tuomet galime įvertinti ir „išteisinti“ arba „nuteisti“ save. Įvairūs šaltiniai pateikia šiek tiek skirtingus duomenis, tačiau dažniausia KMI įvertinimo rekomendacija yra tokia:

<18,5 – kūno masė per maža, reiktų svorio priaugti;

18,5 – 24,9 – kūno masė normali, rekomenduojama tokią ją ir išlaikyti;

>25 – metas imtis tam tikrų kūno masės mažinimo veiksmų.

Tačiau ar viskas tikrai taip paprasta? Ar žmogaus individualią išvaizdą ir rekomendacijas sveikatai galima išmatuoti viena vienintele formule, susijusia tik su dviem duomenimis?

KMI teisingumu ir tikslumu sudvejota jau seniau. Vieni pirmųjų dvejones išsakė Miuncheno Ludwig-Maximilian universiteto (Vokietija) sveikatos ekspertai. KMI įvairiuose sveikatos apsaugos padaliniuose Vokietijoje ir visame pasaulyje naudojamas ne tik kaip svorio kontrolės matas, bet ir kaip galimas rizikos išsivystyti širdies ir kraujagyslių, endokrininėms ligoms, net vėžiui faktorius. Anot vokiečių, KMI apskaičiuojamas remiantis tik dviem dydžiais ir visiškai neatsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, raumenų ląstelės sveria ženkliai daugiau nei riebalų.

2013 metų pabaigoje Oksfordo profesorius Nick Trefethen įrodė, jog kūno masės indeksas yra palankesnis aukštesniems žmonėms ir labiau „skriaudžia“ žemesnius. Paklaida gali siekti net iki dviejų balų. Taigi būdamas žemesnio ūgio, bet normalaus sudėjimo, jūs per tą paklaidą galite pakliūti į antsvorio kategoriją. Profesorius teigia: „Aukštas žmogus taip pat gali užimti daugiau vietos net neturėdamas antsvorio. Mes esame trimatės būtybės, ne tik ūgis ir svoris.“

Profesorius atrado formulę, leidžiančią tiksliau apskaičiuoti individualų KMI, tačiau esmės tai nekeičia: KMI nėra vienintelis ir nepakartojamas svorio įvertinimo matas.

Dar viena diskusijų banga kilo praeitą mėnesį Jungtinėje Karalystėje. Dailios ir grakščios figūros, simpatiškos išvaizdos pasaulinė fitneso čempionė ir žvaigždžių mėgstama asmeninė trenerė Anita Albrecht aplankė savo bendrosios praktikos gydytoją. Išmatavus jos KMI, gautas didesnis nei 29 balų indeksas. Taigi fitneso čempionei buvo paliepta laikytis griežtos dietos ir numesti svorio.

Tačiau ar tikrai šiuo ir kitais panašiais atvejais rekomendacija buvo tikslinga? Ypač jei žmogus intensyviai sportuoja, sveikai maitinasi ir jo organizme riebalai sudaro gana nedidelę dalį, palyginti su raumenimis?

Ir apskritai ar verta pasikliauti viena formule, išvesta dar 1800 metais?

Svoriui įvertinti kūno masės indeksas neidealus. Kuo jį pakeisti?
© Shutterstock nuotr.

Ši formulė buvo sukurta net ne sveikatos specialisto, o gabaus statisto iš Belgijos – Adolphe Quetelet apie 1830 metus. Specialistas formulę sukūrė britų vyriausybės užsakymu. Mat ši baiminosi augančio vaikų nutukimo masto ir siekė įdiegti naują sveikos mitybos programą.

Dar ir dabar paprastumo dėlei naudojami kartoniniai apskritimai greitesniam KMI apskaičiavimui, vadinami Quetelet indeksu.

Taigi pagal šią daugiau nei kelių šimtų metų senumo formulę fitneso čempionei liepta apriboti per dieną suvartojamų kalorijų kiekį iki 1000 kcal. Kaip teigia didžiausio britų sveikatos portalo „NHS Choises“ redaktorė Caroline Finucane, tai yra paskutinis dalykas žemėje, kurio turėtų griebtis tokie fiziškai aktyvūs žmonės, kaip Anita.

Sportuojančio žmogaus raumenų ląstelėms reikia daugiau energijos nei riebalų ląstelėms, tad 1000 kalorijų intensyviai sportuojančiam žmogui, ko gero, neužtektų net gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Tik įvertinus žmogaus gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, mitybą, taip pat tokius rodiklius, kaip juosmens apimtis, cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, galima gauti išsamesnį paveikslą apie žmogaus sveikatą ir pateikti jam individualias rekomendacijas.

„Greitam ir paprastam savo kūno masės įvertinimui daug kas naudoja KMI ir tai nėra labai jau blogai. Tačiau reikia prisiminti, kad ši formulė gana sena, nėra tobula ir itin patikima. KMI įvertina mus lyg mes visi turėtume vienodas riebalų, kaulų ir raumenų proporcijas“, – sako Pratik Sufi, Hertfordshiro ligoninės (UK) chirurgas.

„Vien dėl to, kad KMI naudojamas labai plačiai ir yra įprastas, jį sunku pakeisti kuo kitu, tikslesniu. Šis indeksas yra tai, kuo žmonės tiki ir pasitiki, tad norint ką nors keisti reikėtų didžiulių pastangų. Iš esmės galima šį metodą taikyti ir toliau, tačiau visuomet išbandyti ir kitus svorio, figūros ir sveikatos įvertinimo matus, kurie padės kuo tiksliau ir optimaliau įvertinti žmogaus fizinius parametrus“, – it patvirtindamas C. Finucane mintį pasakoja chirurgas.

Naujesni sveikatos specialistų rekomenduojami metodai

Tad jei KMI nėra vienintelis ir tiksliausias matas, leidžiantis mums įvertinti savo svorį, išvaizdą ir sveikatą, kuo dar galime pasikliauti?

Paprastas, saugus, neinvazinis metodas – juosmens ir klubų apimties santykis. Tai vienas iš geriausių metodų, sukurtų tam, kad būtų įvertinta žmogaus sveikata ir rizika susirgti rimtomis lėtinėmis ligomis. Štai prevencinės medicinos instituto Kopenhagoje ekspertai patvirtinto, kad obuolio figūrą turintys žmonės (tie, kurių juosmens apimtis didesnė nei klubų apimtis) labiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių, endokrininėmis ir kitomis ligomis nei tie, kurių klubų apimtis didesnė nei liemens apimtis (kriaušės forma).

Net Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, jog juosmens ir klubų apimties santykis yra naudingesnis įvertinant žmogaus sveikatos būklę nei KMI. PSO liemens ir klubų apimties santykį siūlo įvertinti taip: liemuo turi būti matuojamas siauriausioje jo vietoje, ties talija, o klubai – plačiausioje jų vietoje, apimant ir sėdmenų plačiausią vietą. Atliekant matavimą, rekomenduojama stovėti suglaudus kojas, rankas nuleidus palei šonus. Vilkėti reiktų lengvus, plonus rūbus. Kai pamatuosite abu dydžius, padalinkite liemens apimtį (cm) iš klubų apimties (cm). Anot PSO, jei moterų indeksas yra >0,85, o vyrų >0,9, verta susirūpinti dėl padidėjusios rizikos susirgti lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, antrojo tipo diabetu, hipertenzija.

Specialistai dar atlieka odos klostės testą. Specialiu įrenginiu suimamas odos sluoksnis liemens srityje ir pagal gautus skaičius bei specialią formulę įvertinama, kiek procentų riebalų yra žmogaus organizme.

Kita inovatyvi ir dar mažai kur taikoma metodika – hidrostatinis svėrimas. Žmogus pasveriamas normaliomis sąlygomis normalioje aplinkoje. Tuomet sėdasi ant specialios kėdės, kėdė leidžiama po vandeniu ir kūno dalys sveriamos vandenyje. Šis metodas reikalauja specialios įrangos, pasiruošimo, tačiau padeda gana tiksliai suskaičiuoti kūno tankį, riebalų kiekį organizme.

Oro keitimo pletismografija – panašus ir taip pat sudėtingas metodas. Žmogus sveriamas normalioje aplinkoje, normaliomis sąlygomis, tuomet – specialioje oro kameroje.

Bioelektrinio metodo metu naudojamas prietaisas su dviem elektrodais. Žmogus atsistoja ant po specialiu paviršiumi pritaisytų elektrodų, panašias plokšteles liečia ir jo rankos. Prietaisas siunčia elektrinius signalus bei matuoja įvairių audinių varžą. Elektros srovė lengvai praeina pro tas kūno vietas, kurios sudarytos iš vandens (kraujas, šlapimas, raumenys) bei sunkiau pro riebalus, kaulus, orą. Gauti rodikliai įvertinami pagal aukštį, svorį, lytį, sportinę formą ir nustatomas bendras organizmo riebalų kiekis.

Tuo pačiu principu pagrįstas ir galimas atlikti namuose metodas – su specialiu prietaisu, matuojančių riebalų kiekį organizme. Prietaisas laikomas abiem rankomis ir siunčiama elektros srovė bei matuojama audinių varža. Tuomet, įvertinus suvestus individualius parametrus, gaunamas riebalų kiekis organizme. Tiesa, toks prietaisas gana brangus.

vlmedicina.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Neregėtas pasityčiojimas: tai, ką žinomas verslininkas padarė su medžiais, privertė aikčioti net patyrusius pareigūnus (536)

Gavo leidimus pagenėti medžius, bet paliko tik stuobrius. Tokia situacija susiklostė Lietuvoje...

Daliai žinomų parduotuvių COVID-19 pakabino spyną visam laikui: eisime į kitokius prekybos centrus (67)

Pandemija volu pervažiavo per prekybos centrus: dalis prekybininkų iki šiol skaičiuoja praradimus...

Penki Lietuvos dvarai, kuriuos verta pamatyti rudenį: kitu metų laiku tokio grožio tikrai nerasite (30)

Išsiilgusiems istorinių vaizdų – derėtų prisiminti rudenėjančios gamtos apsuptus dvarus....

Didžiausias pasaulyje atliktas tyrimas parodė, kas yra tikrieji koronaviruso „superplatintojai“ (73)

Naujo tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė milijono naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2...

Paklausė garsiai rėkiančio draugo, už ką balsavo: atsakymas pribloškė mus visus

Artėja antrasis rinkimų turas ir aistros dėl naujos valdžios nerimsta. Forumai ir socialiniai...

Žiniasklaida: Kremlius su Sobčiak suderino „svarbiausius klausimus“, ji pasirinkta neatsitiktinai (73)

2018 metų Ksenijos Sobčiak prezidentinė kampanija buvo suderinta su Kremliumi, o pati tokia...

„Bloomberg“: yra vos vienintelis kelias sustabdyti viruso plitimą?

Nauji protrūkiai įvairiose šalyse, nuo JAV iki Europos, rodo, kad pasaulis neišmoko pirminės...

|Maža didelių žinių kaina