Sudėtinga peties struktūra
Mokslininkai teigia, kad maždaug šeštą ir septintą žmogaus gyvenimo dešimtmetį jo peties sąnaryje atsiranda pakitimų. Tad antroje gyvenimo pusėje dėl anatominių ypatumų žmogus dažnai nebegali pakelti rankos virš galvos. „Kuri nors iš peties sąnario grandžių tiesiog pavargsta ir nebeatlieka tos funkcijos, kurią turėtų“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos lektorė kineziterapeutė dr. Gražina Krutulytė.
„Peties sąnario struktūra labai sudėtinga, – pasakoja specialistė. – Kad galėtume atlikti paprasčiausią buitinį veiksmą, pavyzdžiui, susišukuoti, turi veikti trys sąnariai ir funkcinės jungtys, turi išlikti būtinas tarpas, judėti dvigalvio raumens sausgyslė. Visus kasdienius mūsų veiksmus –
apsirengti, užsisegti kelnes ar sijoną, susisegti drabužį nugaroje lemia šešiolika raumenų ir jie turi veikti kaip viena grandinė. Jei vieną grandį iš tos grandinės timptelėjame, ji visa pradeda byrėti.“
Gražina Krutulytė apgailestauja, kad žmonės, pajutę skausmą ar judesio sutrikimus, iškart nesikreipia į gydytoją ar kineziterapeutą. Pasak specialistės, peties sąnario skausmais skundžiasi gana daug žmonių. Dažniausiai jie vargina vyresnio amžiaus žmones ir tuos, kurie daug dirba pakėlę rankas virš galvos, taip pat sportininkus, mėtančius kamuolį.
Skausmas kyla ir be sužalojimų
G. Krutulytė pasakoja, kad dėl anatominių peties sąnario ypatumų žmogui gali pradėti skaudėti petį, net jei nė karto gyvenime nebuvo susižalojęs peties sąnario – nepatempęs raumens, raiščio ar sausgyslės, nenukritęs.
O kartais skausmui atsirasti reikšmės turi paprasčiausi, dažnai nė nepastebimi buitiniai atsitikimai. „Timptelėjo žmogus petį, paskaudėjo ir praėjo. Priežastis gali būti ir vaikystėje patirta trauma, kurios net neprisimena, – pateikia pavyzdžių specialistė. – Bet pamažu raumenys, atsakingi už judėjimą, pradeda vargti ir ima skaudėti. Pasireiškia vadinamoji kumuliacinė traumos teorija. Jei, pavyzdžiui, petys buvo išniręs ir nepasiektas normalus peties sąnario stabilumas, nedaryta specialių pratimų, jis nefunkcionuos tinkamai ir, ko gero, kada nors pasireikš skausmas.“
Medikė pasakoja, kad žmonėms, daug dirbantiems kompiuteriu, peties skausmas gali eiti iš stuburo kaklinės dalies. Skausmo priežastimi būna ir raumenų įtampa, atsiranda skausmingų trigerinių taškų.
„Kai ilgai dirbama kompiuterio pele, dėl vienodų kartojamų judesių gali pradėti skaudėti alkūnę. Tad ieškant peties skausmo priežasčių, tikrinamas ir kaklas, ir alkūnė – tai susiję dalykai“, – aiškina G. Krutulytė.
Kartais pečiams tampa per ankšta
Specialistė pasakoja apie dar vieną skausmo priežastį – peties ankštumo sindromą (angl. frozen shoulder – užšalęs petys). „Tarpas tarp petinės ataugos ir žastikaulio galvutės visą laiką turi būti vienas centimetras. Kai jis sumažėja, galvutė atsimuša į kaulą, o šalia esantys minkštieji audiniai žalojami. Tai vadinama peties ankštumo sindromu“, – skausmo kilmės mechanizmą aiškina kineziterapeutė.
Šis sindromas pasireiškia 40–60 metų žmonėms, dažniau vargina moteris negu vyrus. Nors atrodo keista, bet jei pasireiškė kairio peties ankštumas, tai kitą kartą dar gali būti dešiniojo, tačiau antrą kartą tas pats petys nepatiria ankštumo sindromo. Žinoma, būna išimčių.
Pastebėta, kad esant pirmai ligos stadijai žmonės paprastai nesikreipia į specialistus, mano, jog skausmas ir judesių ribotumas praeis. Dažniausiai kreipiamasi, kai liga yra 2–3 stadijos, kai judesiai tiek sumažėja, kad žmogus nebegali apsitarnauti.
„Atlikus ultragarsinį tyrimą, paaiškėjo, kad visiems tokiems ligoniams šalia dvigalvio raumens buvo skysčio. Pasirodo, tai pirminis veiksnys, kuris reiškia, kad toliau gali vystytis peties ankštumas, – sako dr. G. Krutulytė. – Mes pacientus sėkmingai pagydėme kineziterapija, specialiais individualiais pratimais. Ultragarso aparatu galime stebėti, kaip sveikstant to skysčio mažėja.“
Psichologiniai veiksniai
Medikės manymu, petį gali skaudėti ir dėl psichologinių dalykų. Kineziterapeutė aiškina, kad vidinė būsena turi įtakos fizinei.
„Kaip sakė šviesaus atminimo profesorius Zigmas Januškevičius, karo metais hipertenzija sergančių žmonių nebuvo. Žmonės turėjo vieną tikslą – išgyventi, nesinervino dėl smulkmenų, dėl to, kas vyksta kasdienybėje. Beje, kareiviai nesirgo ir opalige, nors maitinosi prastai“, – įdomių pavyzdžių pateikia G. Krutulytė.
Kai kurias sąsajas, sako ji, galima paaiškinti labai paprastai. Pavyzdžiui, pasikeičia psichikos ligonių laikysena – žmogus gūžiasi, raumenys turi išlaikyti papildomą svorį, vadinasi, nuolat yra varginami, todėl kažkada pradės skaudėti. Tai vadinamasis depresinis petys.
Iš pradžių – kineziterapija
Kaip teigia specialistė, kineziterapija įvairiais peties skausmo atvejais gali labai padėti. Svarbu žinoti, kad ligonis pas kineziterapeutą gali ateiti tiesiai, be šeimos gydytojo siuntimo, tai neprieštarauja nustatytai tvarkai.
Kai kuriose šeimos klinikose jau dirba kineziterapeutai, jie turi nemažai pacientų. Todėl šeimos gydytojas gali iškart nusiųsti pacientą konsultuotis pas specialistą, jie gali kartu nutarti, ką daryti, kaip gydyti.
Kineziterapeutai ištiria pacientą, nustato kineziterapinę diagnozę. Iš medicininės diagnozės dažnai ir nepaaiškėja, kas žmogui yra, kokia peties skausmo priežastis.
Jei kineziterapeutas neranda problemos, gali būti, kad reikalinga chirurgo ar neurologo, reumatologo konsultacija.
Pratimai ir gydymas
Skausmo priežastys labai įvairios, todėl ir kineziterapijos pratimai skausmui malšinti yra skirtingi.
„Tačiau aišku, ko daryti tikrai nereikėtų. Svarbiausia – negalima kaboti ant skersinio, nes pečiams tenka visas kūno svoris, – pataria G. Krutulytė. – Nereikia daryti ir staigių judesių, pavyzdžiui, vos atsikėlus didžiule amplitude sukti rankas per pečius. Būtina jas išjudinti po truputį, lėtais, ramiais judesiais. Ir kuo žmogus vyresnis, tuo judesiai turi būti tolygesni.“ Kojų sąnarius geriausia judinti gulint. Rankų – galima ir sėdint, ir stovint.
Kineziterapeutė aiškina, kad prieš pradedant gydyti peties skausmą pirmiausia reikia nustatyti jo priežastį. Jeigu tai uždegimas – šaldyti, jokiu būdu nešildyti. Ir sumuštą vietą reikia tik šaldyti, tepti šaldomuoju kremu, nes būtina stabdyti uždegimo procesą.
Gydymą turi skirti specialistas. „Kiekvienas dirbkime savo darbą. Nebent jei tikrai žinote, kad pasitempėte, tada galite ir patys pašaldyti. Tam tinka net šaldytos daržovės iš kameros, pavyzdžiui, žirneliai, jie gerai priglunda. Bet yra specialių paketų, kurie gali ir šildyti, ir šaldyti. Pravartu jų namie turėti“, – pataria dr. G. Krutulytė.
