Kuo daugiau grybų tiriamieji valgė, tuo veiksmingesnis buvo jų mąstymas ir informacijos apdorojimas. Tiesa, tyrėjai įspėja – jiems nepavyko įrodyti tiesioginio ryšio tarp grybų ir smegenų funkcionavimo.
Singapūro nacionalinio universiteto atliktame tyrime dalyvavo 663 vyresni nei 60 m. amžiaus kinai. Jų gyvenseną ir mitybą stebėjo nuo 2011 iki 2017 m.
Per šešerius tyrimo metus paaiškėjo, kad valgant grybų mažėja vidutinio sunkumo kognityvinio sutrikimo rizika (VSKS): šis sutrikimas buvo diagnozuotas devyniems iš 100 žmonių, per savaitę valgiusių grybų daugiau nei du kartus, o iš 100 asmenų, kurie grybų valgė rečiau nei kartą per savaitę, minėtą sutrikimą diagnozavo 19 žmonių.
Tyrimo rezultatai teikia vilčių
Dėl VSKS žmonės tampa užmaršūs, suprastėja atmintis, galimi kalbėjimo, dėmesio sutrikimai, sudėtingiau įžvelgti objektus aplinkoje. Tiesa, visi minėti pakitimai būna gana nežymūs, ne tokie sunkūs, kad būtų vadinami demencija.
Tyrimo dalyvių klausė, kiek kartų jie valgo šešių tipų grybų – kreivabudžių, šitakių, pievagrybių, enoki grybų, apskritai džiovintų ir konservuotų grybų.
Grybų mėgėjų smegenų tyrimų rezultatai buvo geresni, jie greičiau apdorodavo informaciją, ypač tie, kurie valgė grybų dažniau nei du kartus per savaitę, arba daugiau nei 300 g.
„Ši sąsaja stebina ir teikia vilčių, – teigė vienas iš tyrimo vadovų lektorius Lei Fengas iš universiteto Psichiatrijos fakulteto. – Regis, laisvai prieinamas vienas komponentas gali turėti didžiulės įtakos kognityvino sutrikimo (rizikai mažinti). Tiesa, turime omenyje daugelio veiksnių derinį – naudos duoda ir arbata, žalios lapinės daržovės, riešutai, žuvis.“
Tyrėjai akcentuoja, kad grybai – vienas gausiausių L-ergotioneino šaltinių. L-ergotioneinas – stiprus antioksidantas, turintis priešuždegiminių ypatybių, žmogaus organizmas nepajėgus pasigaminti šio antioksidanto.
Grybuose yra ir daugiau svarbių maistingų medžiagų, mineralų – pvz., vitamino D, seleno, spermidino, kurie saugo neuronus nuo žalingo poveikio.
Tik paminėtina, kad reikia atlikti dar daug tyrimų, norint patvirtinti sąsają tarp grybų valgymo ir naudos smegenims.
Mitybos ir gyvensenos įtaka
Tyrėjai darė išvadas, remdamiesi tyrimo dalyvių pateikta informacija apie grybų valgymą ir kitus mitybos veiksnius. Tyrėjai pripažįsta – ši informacija gali būti netiksli.
Alzheimerio gydymo ir tyrimų fondo Tyrimų skyriaus vadovas daktaras Jamesas Pickettas teigė: „Daugybė veiksnių gali turėti įtakos demencijos vystymuisi. Vidutiniškai trečdaliui atvejų galima užkirsti kelią, pakeitus gyvenseną, taip pat ir mitybą. Demencija – viena iš 10 dažniausių mirties priežasčių, kita vertus, žmonės gali imtis veiksmų ir sumažinti jos riziką, todėl svarbu, kad savo rekomendacijas pagrįstume kelių tyrimų įrodymais ir nesiremtume vieno vienintelio tyrimo duomenimis. Taigi puikiu pradiniu etapu gali tapti vaisių ir daržovių, taip pat ir grybų valgymas, tačiau mes patariame mažinti ir cukraus, druskos, judėti, saikingai vartoti alkoholio ir nerūkyti.“
Tyrimas aprašytas leidinyje „Journal of Alzheimer‘s Disease“.
