Kaip išsirinkti jūsų patiekalui geriausiai derančias salotas ir su kokiais maisto produktais jas derinti, patarimais dalinosi kulinaras Alfas Ivanauskas.
- Ar pritariate, kad ruošiant salotų lapus, geriausiai juos plėšyti rankomis, o ne pjaustyti? Kodėl?
- Stambių lapų salotas tikrai patarčiau plėšyti rankomis – tokiu būdu ne tik išsaugoma daugiau maistinių medžiagų, bet ir pačios salotos atrodo natūralesnės, jaukiai netvarkingos.
- Gal žinote dar salotų lapų paruošimo salotoms paslapčių?
- Tam, kad salotų lapai būtų traškesni, visuomet siūlau jas prieš gaminant užmerkti į ledinį vandenį – palikite jas ten nuo pusvalandžio iki poros valandų. Gamindami salotas, padažą ant jų pilkite prieš pat patiekimą, o dar geriau – paserviruokite atskirame indelyje, kad valgantys galėtų jį užsipilti patys. Iš anksto užpylus padažą ant salotų, jos paprasčiausiai permirks ir sukris. Na, o jei atliko lapų, laikykite juos šaldytuve tarp sušlapinto popierinio rankšluosčio lapų – tokiu būdu salotas pavyks ilgiau išlaikyti neapvytusias.
Garbanotosios - šių salotų galime rasti ne tik žalios, bet ir tamsiai raudonos, beveik violetinės spalvos, tad paįvairinti spalvų paletę lėkštėje. Jų skonis yra ypač universalus: šiuos salotlapius galima derinti su šviežiomis, kepintomis ar troškintomis daržovėmis, paukštiena, įvairiais sūriais. Jos tinka ir su vaisiais, pavyzdžiui, obuoliais ar vynuogėmis. Padažą irgi galite rinktis patį įvairiausią: nuo aliejinių iki jogurtinių, taip pat – grietinę, naminį majonezą. Prie daugelio iš šių kombinacijų tiks ir graikiniai riešutai, skrudintos saulėgrąžos ar sezamų sėklos.
Salotų rūšys:
Gražgarstės - šio skonio nesupainiosite su jokiu kitu: gražgarstės pasižymi ryškiu aromatu bei savitu kartoku skoniu. Kadangi jis pakankamai intensyvus, dažniausiai šie lapai yra maišomi su kuriais nors kitais salotlapiais. Be to, kad yra naudojamos salotose, gražgarstėmis dažnai gardinamos picos, sumuštiniai, makaronų patiekalai, jos dera su įvairiais kietaisiais sūriais.
Gūžinės (Ledkalnio) - tai yra tikriausiai patys populiariausi salotų lapai, kadangi jie puikiai dera prie daugelio produktų. Jų lapai yra sultingi ir traškūs, tinkami tiek pjaustymui, tiek ir plėšymui. Kadangi jų sudėtyje yra net 96 procentai vandens, šias salotas renkasi dauguma tų, kurie nori pakoreguoti savo svorį. Tiesa, dėl didelio vandens procento, šiuose lapuose yra palyginti mažiau maistingųjų medžiagų, tačiau su jais gausite kalio, folio rūgšties, taip pat – vitaminų A, B ir C. Nesuklysite šias salotas ruošdami su vištiena, raudona mėsa, ožkos sūriu, mocarela, žuvimi, kepintomis ar troškintomis daržovėmis.
Romaninės - jei ieškote ledkalnio salotų traškumo, tačiau norite maistingesnio produkto – romaninės salotos taps puikiu pasirinkimu. Jų stiebai paprastai nėra valgomi. Taip pat pastebėsite, kad išoriniai jų lapeliai yra aitresni, tačiau ir maistingesni, nei kad vidiniai. Bene populiariausias su šiomis salotomis gaminamas patiekalas pasaulyje yra Cezario salotos, o dėl lapų traškumo, juos kaip garnyrą galima valgyti ir vienus, paprasčiausiai pagardinus pasirinktu padažu. Gamindami salotas, derinkite šiuos lapus su mėlynuoju sūriu, vištiena, ančiuviais, kietuoju sūriu, aliejumi, paprikomis.
Sviestinės - stambių, šviesiai žalių lapų salotos yra švelnaus kreminio skonio, o jų lapai padengti vaškiniu sluoksniu. Dėl švelnaus skonio jos puikiai tinka su vaisiais, pavyzdžiui, melionu, o ypač – su uogomis: rinkitės braškes, gervuoges, vynuoges, šilauoges. Taip pat siūlome išmėginti pastarnoką, bei ryškesnio skonio sūrius, tarkime, mėlynojo pelėsio arba ožkos sūrį.
Lapinės - tai yra dar vienos salotos, savo sudėtyje turinčios daug (net 90 procentų) vandens, todėl jas valgant galima labai greit pajusti sotumo jausmą. Šie lapai auga neformuodami gūžės, juose gausu C, B1, B2, K, E, PP, P, provitamino A, jodo, kalcio, geležies, kalio, mangano, kobalto, vario, boro bei ląstelienos. Derinkite šias salotas su trupiniuose kepta mocarela, raudona mėsa, virta ar kepta paukštiena, kietaisiais ar mėlynuoju pelėsiniu sūriu, brokoliais, žuvimi, jogurtu ar grietine, taip pat – riešutais.
Sultenės - gamindamas dažniausiai salotoms renkuosi šias salotas. Mėgstu jas dėl švelnaus salsvo skonio, maistingumo ir plataus pritaikymo. Šios salotos man yra tarsi drobė, ant kurios visuomet galiu drąsiai eksperimentuoti, gaminti ne tik salotas, bet ir gardinti makaronų patiekalus ar picas. Jų sviestinis skonis puikiai dera su persimonais, figomis, braškėmis, persikais ir kitais vaisias.
Alfo Ivanausko salotų receptas:
- Kaip minėjau, labai mėgstu sultenes, kadangi jos yra švelnaus skonio, siūlau jas derinti su aitresnio skonio rukolos lapais. Sumaišę salotų lapus, pasmulkinkite kelias apelsino skilteles, sutarkuokite ar plonomis riekelėmis įpjaustykite kietojo sūrio – ar, jei mėgstate, mėlynojo pelėsinio. Sausoje keptuvėje paskrudinkite saulėgrąžų sėklų. Padažą sumaišykite iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių ir medaus. Neužtruksite nei penkių minučių!
