„Vadinamoji pozicinė terapija taikoma sergantiesiems kai kuriomis ligomis. Pavyzdžiui, jei knarkiančiam žmogui kartojasi trumpi kvėpavimo sustojimai, jam patariama nemiegoti ant nugaros. Žinoma, ne visi žmonės, kurie knarkia, serga apnėja, tačiau jei knarkimas vargina dažną naktį, būtina ištirti, ar tai kenksminga žmogui“, – ragino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.
Įtarus apnėją, reikia kreiptis į miego specialistus: jie ištirs, kokia poza miegant ir kaip dažnai kvėpavimo pauzės kartojasi. „Nuo tyrimų priklauso gydymo būdas. Jei knarkimas kartojasi retai ir nėra kvėpavimo pauzių, užtenka pajudinti knarkiantį žmogų: jis atsiguls ant šono ir dirginantis švokštimas liausis“, – teigė gydytoja neurologė.
Kitais atvejais taikoma minėta pozicinė terapija: kad ligonis negalėtų atsigulti ant nugaros, jis turi miegoti su specialia liemene, kurios tarpumentėje įsiūtas teniso kamuoliukas arba nugara yra išgaubta.
Turint kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, radikulitu ar skrandžio refliuksu (kai rūgštus skrandžio turinys pakyla į stemplę), padėti gali tik gydytojas.
„Šiais atvejais konkrečios miegojimo pozos būtinybę privalo nustatyti ne miego specialistas, o tos srities gydytojas. Jis turi atsižvelgti į individualią situaciją ir patarti, kaip miegoti, jei, pavyzdžiui, gulint nepatogiai ant kairiojo šono spaudžiama širdis, o tai gali paskatinti širdies ritmo sutrikimą. Tada reikėtų rinktis kitą miegojimo pozą“, – aiškino R.Masaitienė.
Kartais, anot gydytojos neurologės, pati liga tarsi parodo, kokia poza privalome miegoti, kad nejaustume diskomforto ar skausmo, pavyzdžiui, jei juosmenį susuko radikulitas, nepailsėsime išsitiesę ant nugaros.
Miego kokybei įtakos turi ir čiužinys bei pagalvė. „Jei žmogus knarkia ar serga skrandžio refliuksu, jam rekomenduojama šiek tiek pakelti galvūgalį, kad pagalvė neužlaužtų galvos. Vyresni žmonės, kurių kraujotaka sulėtėjusi, turėtų rinktis čiužinį, kuris kuo mažiau užspaustų kraujagysles. Geriausias yra vidutinio kietumo čiužinys“, – patarė R.Masaitienė. Tyrimų, kaip sveikų žmonių miegojimo poza veikia jų miegą, anot gydytojos neurologės, nėra. „Visi žmonės turėtų gultis ir keltis tuo pačiu metu. Miegui skirkite 7–8 val., pasistenkite, kad naktį jūsų niekas nežadintų“, – rekomendacijų negailėjo miego specialistė.
Ne vėliau kaip 4 valandas prieš miegą patariama pasimankštinti, pavakarieniauti. Nepatartina prieš miegą gerti alkoholio, rūkyti, žiūrėti televizorių ar dirbti kompiuteriu.
Kaip (ne)miegoti?
Lafboro (D. Britanija) universiteto mokslininkai nustatė miegojimo pozų privalumus ir trūkumus:
• miegant ant šono galima palengvinti skrandžio refliukso (kai rūgštus skrandžio turinys pakyla į stemplę) simptomus;
• jei skauda sąnarius, patariama miegoti ant nugaros. Ši poza visiškai netinka tiems, kurie knarkia ar serga astma, širdies ligomis, apnėja;
• jei vargina juosmens skausmai, reikėtų miegoti susirietus į kamuoliuką. Šia poza ilsintis atsipalaiduoja juosmuo ir sumažėja krūvis stuburui;
• miegant ant pilvo gali tirpti rankos, skaudėti kaklą, o kartais net pradedama griežti dantimis. Jei mėgstate šią pozą, įsigykite specialų latekso čiužinį.
