Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip bei kada tą darome

Viena dažniausių trumpalaikių virškinimo sutrikimų priežasčių yra persivalgymas ir sunkiai virškinamų maisto produktų valgymas. Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, kad per dieną rekomenduojama valgyti bent 4–5 kartus. Trumpai tariant, geriau dažniau, bet po mažiau – tarp valgymų turėtų praeiti ne daugiau kaip 4 valandos. Pirmojoje dienos dalyje rekomenduojama suvartoti daugiau kalorijų, o pusryčių geriau nepraleisti. Visą dieną trunkantis badavimas dažnai veda prie vakarinio persivalgymo, o prieš miegą persivalgymas dar žalingesnis.

Mityboje turėtų atsirasti daugiau augalinių produktų – daržovių, vaisių, pilno grūdo gaminių. Vertėtų sumažinti gyvulinių riebalų ir sunkiai virškinamo bei organizmui mažai naudos duodančio maisto kiekį. Paprastai tariant, rūkytą dešrą geriau pakeisti morka, o šaldytus lietinius – garuose virta žuvimi. Mityboje neturėtų trūkti skaidulų – jų per parą reikėtų gauti bent 30 gramų. Per dieną reikėtų išgerti bent 2 litrus negazuoto mineralinio vandens. Užkandžiauti geriausia daržovėmis, vaisiais, riešutais, valgomosiomis sėklomis – taip bus palaikomas tolygus cukraus kiekis kraujyje ir papildomai gaunama daugiau naudingų vitaminų bei mineralų.

Saldumynai turėtų būti valgomi tik ypatingomis progomis, o gazuoti ir saldinti gėrimai iš raciono iš viso turėtų dingti. Žinoma, žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas taip pat labai kenkia virškinimo funkcijai, didina įvairių ligų išsivystymo riziką.

Žarnyno mikroflorai labai vertingi rauginti pieno produktai, raugintos daržovės, kiti prebiotikai (pavyzdžiui, keptuose obuoliuose esančios tirpiosios skaidulos – pektinai). Retkarčiais reikėtų pavartoti gerųjų bakterijų, kad žarnyno mikroflora „pasipildytų“ geraisiais ir palankiai veikiančiais mikroorganizmais. Tai itin svarbu vartojant antibiotikus, nes dėl jų žūsta ne tik ligos sukėlėjai, bet ir reikšminga dalis organizmui naudingų mikroorganizmų. Negana to, net apie 70 proc. imuninės sistemos veiklos nulemia būtent žarnyno mikroflora.

Valgyti reikia lėtai ir susikaupus. Maistą būtina gerai sukramtyti. Atsakingas jo suvilgymas seilėmis – jau pusė darbo. Virškinimo sistema tuomet dirba sklandžiau, o maistinės medžiagos įsisavinamos lengviau. Tuomet pakaks ir natūraliai organizmo pagaminamų ir išskiriamų virškinimo fermentų. Jie itin svarbūs tinkamai virškinimo funkcijai, maisto medžiagų įsisavinimui ir bendrai organizmo fizinei bei emocinei sveikatai.

Lėtinis stresas labai kenkia virškinimo funkcijai

Lėtinis nerimas ir stresas labai kenkia normaliai virškinimo funkcijai. Jei ūminė stresinė situacija dažnai baigiasi pilvo pūtimu ir viduriavimu, tai ilgalaikis stresas gali sukelti lėtinius virškinimo sutrikimus ar net lėtines šios sistemos ligas.

Ilgalaikiai virškinimo sutrikimai dažnai pasireiškia tokiais nemaloniais simptomais kaip skrandžio skausmas, sunkumo ir pilnumo jausmas skrandyje, pilvo skausmas, raižymas ir pūtimas, vidurių užkietėjimas arba, priešingai, lėtinis viduriavimas, nemalonus skonis burnoje ar šleikštulys, vos po kelių maisto kąsnių pajuntamas sotumo jausmas. Jei virškinimo metu trūksta fermentų ir (arba) atsiranda žarnyno spazmų, ir (arba) kinta skrandžio rūgšties išsiskyrimas, ir (arba) stringa normalus maistinių medžiagų įsisavinimas, tai organizmui gali pritrūkti ne tik jų, bet ir svarbiausių vitaminų ir mineralų. Pradeda kamuoti avitaminozėms ar hipovitaminozėms būdingi simptomai, pavyzdžiui, dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo galima susirgti anemija, dėl magnio trūkumo atsiranda raumenų spazmai ir nervingumas, dėl kalio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas ar varginti kraujo spaudimo pokyčiai. Gali pradėti kristi svoris, atsirasti lėtinis nuovargis bei silpnumas. Ilgą laiką patiriamas stresas gali būti susijęs su tokių ligų kaip opaligė ar dirgliosios žarnos sindromas išsivystymu. Gali sutrikti ir psichinė sveikata – asmenį kamuoja nuotaikų kaita, nerimas, irzlumas, nemiga. Dėl ilgalaikės slogios nuotaikos ir tam tikrų medžiagų trūkumo gali išsivystyti net ir depresija. Taigi virškinimo sistema labai glaudžiai susijusi su nervine sistema. Dėl šios priežasties būtina vengti ilgalaikio streso ir stengtis neįsisukti į emocinio valgymo verpetą.

Virškinimo fermentų trūkumas gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių

Virškinimo fermentų trūkumas gali būti absoliutus. Toks sutrikimas atsiranda dėl fermentų gamybos ir išskyrimo sutrikimų, susijusių su, tarkime, lėtinio kasos uždegimo (pankreatito), kasos vėžio, cistinės fibrozės, cukrinio diabeto, kitų ligų buvimu. Apie egzokrininės kasos funkcijos nepakankamumą dažnai praneša tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, pilvo ir skrandžio skausmas, viduriavimas. Tokiu atveju pakaitinė fermentų terapija tiesiog būtina – kitaip organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti ir gyvuoti. Paprastai tariant, organizmas negalėtų įsisavinti maistinių medžiagų.

Virškinimo fermentų trūkumas gali būti ir santykinis. Santykinį fermentų trūkumą gali nulemti netinkama mityba, įvairūs virškinimo trakto pakitimai ir uždegimai, pavyzdžiui, Krono liga, opaligė, dirgliosios žarnos sindromas ir kt. Labai daug įtakos virškinimo sistemai daro ir nuolatinė nervinė įtampa, genetikos nulemti veiksniai, amžiaus ir poreikių neatitinkanti mityba, netinkamas darbo ir poilsio režimas.

Pasirodo, kad virškinimo fermentų organizme mažėja ir senstant. Skaičiuojama, kad jų kiekis organizme mažėja nuo 20 metų (kiekvieną dešimtmetį kiekis mažėja maždaug 10 proc., tad natūralu, kad atsiranda ir didesnė virškinimo sutrikimų tikimybė, ir lėtėja medžiagų apykaita). Pasirodo, kad virškinimo fermentų trūkumas nulemia ne tik sunkesnį maistinių medžiagų įsisavinimą, bet ir tam tikro maisto netoleravimą.

Taigi apie virškinimo fermentų reikšmę bendrajai sveikatai kalbama vis daugiau, nes jie vaidina itin svarbų vaidmenį viso organizmo funkcionavime, ne tik virškinimo procese.

Situacijos, kai reikėtų pagalvoti apie papildomą virškinimo fermentų vartojimą

Virškinimo fermentų naudinga turėti ir skubiai išgerti, kai persivalgoma ar pasisotinama sunkiau virškinamais maisto produktais. Tuomet jų reikėtų išgerti valgio metu ar per pirmąsias 10–15 minučių po valgio. Gali būti vartojami iš grybų, iš augalų ar iš gyvūnų organų, pavyzdžiui, kiaulės kasos išgauti fermentai.

Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Virškinimo fermentai gali būti naudingi tiems, kurie valgo daugiau augalinio maisto. Žmogaus organizmas negali virškinti celiuliozės, kurios itin daug augaliniuose produktuose, todėl vegetarai, veganai ir žaliavalgystę propaguojantys asmenys gali išmėginti įvairiausių iš augalų ar net grybų išgautų virškinimo fermentų. Tokie virškinimo fermentų kompleksai gali būti papildyti ne tik augaliniais ekstraktais, papildomai pagerinančiais virškinimą, bet net ir vitaminais ar mineralais, biologiškai aktyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, flavonoidais. Pasirinkimas dabar itin gausus, todėl tikėtina, kad savo mylimiausią produktą atras kiekvienas. Vis dėlto virškinimo fermentų nerekomenduojama vartoti ilgą laiką, nebent taip rekomendavo gydytojas. Juk jie tikrosios problemos dažniausiai neišsprendžia, todėl jais neturėtų būti piktnaudžiaujama. Pirmenybę reikėtų teikti sveikam gyvenimo būdui ir subalansuotai mitybai. Svarbu atminti, kad maisto papildai tikrojo maisto nepakeičia.

Virškinimo fermentai gali būti naudingi ir tuomet, kai ilgesnį laiką jaučiami tam tikri virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, sunkumas viršutinėje virškinimo trakto dalyje, nevirškinimo jausmas po valgio, ankstyvas sotumo jausmas (suvalgius vos kelis maisto kąsnius), refliuksas (rūgštaus skrandžio turinio kilimas į viršų arba rėmuo), pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pastebint išmatose nesuvirškinto maisto ir t.t.

Pasirodo, kad pakaitinė fermentų terapija gali būti naudinga net ir tuomet, kai nusilpusi imuninė sistema, sergama alergijomis. Jie gali būti vertingi ir kenčiant nuo lėtinių raumenų ir sąnarių skausmų, patiriant ilgalaikį nerimą ir nemigą, jaučiant nuovargį, turint skydliaukės ligų. Bet kuriuo atveju dėl ilgiau kaip 2 savaites jaučiamų virškinimo sutrikimų geriau pasitarti su gydytoju. Į jį nedelsiant reikėtų kreiptis tuomet, kai jaučiamas labai stiprus pilvo skausmas, išmatose ar vėmimo produktuose atsiranda kraujo ir (arba) gleivių, kai karščiuojama, kai labai stipriai viduriuojama bei vemiama, kai atsiranda kitų nuogąstavimus keliančių simptomų, pavyzdžiui, sutrinka sąmonė ar pagelsta gleivinės ir panašiai.