1. Ilgai žiūrime televizorių.
Ilgai televizorių žiūrintiems žmonėms gresia didesnė nutukimo rizika. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie televizorių žiūri apie dvi valandas per dieną, dažniau būna nutukę, nei tie, kurie televizorių žiūri apie pusvalandį per dieną.
Žiūrėdami televizorių mes praktiškai nejudame. Mūsų širdies ritmas ir medžiagų apykaita sulėtėja, kraujo spaudimas sumažėja, todėl per valandą sudeginame tik 20–30 kalorijų. Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp vaikų suvalgyto maisto kiekio ir laiko, kurį jie praleidžia prie televizoriaus.
2. Per greitai valgome.
Tai daugumos šiuolaikinėje visuomenėje gyvenančių žmonių įprotis. Greitai valgydami nė nepajuntame, kaip prisivalgome per daug. Apie sotumo jausmą smegenys pradeda signalizuoti praėjus 15–20 min. po valgio.
Mokslininkai mano, kad greitas valgymas yra rizikos veiksnys, galintis sukelti metabolinį sindromą, kurio simptomai yra aukštas kraujospūdis, nutukimas ir atsparumas insulinui.
3. Atlikdami kitus darbus užkandžiaujame.
Jei dažnai esate linkę užkandžiauti atlikdami kitus darbus – dirbdami prie kompiuterio, vairuodami, žiūrėdami televizorių ar triūsdami virtuvėje, apsipirkinėdami, kalbėdamiesi telefonu, toks gyvenimo būdas ir toks įprotis gali padidinti tikimybę, jog priaugsite antsvorio.
4. Piktnaudžiaujame greitu maistu.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiuolaikinėje visuomenėje daugėja nutukusių žmonių, yra tai, jog esame per daug užsiėmę ir jaučiame per daug streso, kad gamintume sveiką maistą namuose.
Dažniausiai valgome greitą maistą iš artimiausios kavinės. Tokiame maiste daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, jo porcijos būna didelės ir jis išstumia iš mūsų raciono sveikesnį pasirinkimą.
5. Maistu bandome nuslopinti emocijas.
Emocinis valgymas yra didelių maisto porcijų suvartojimas (dažniausiai guodžiančio nevertingo greitmaisčio) reaguojant į emocijas (depresiją, nerimą ar vienišumą), o ne į alkį.
Ekspertų vertinimu, 75 procentais atvejų persivalgoma būtent dėl emocijų. Kiek kartų pagavote save slenkant į virtuvę kokio užkandžio ar išsiblaškius kramsnojant šlamštmaistį, kai jaučiate stresą, o ne alkį?
6. Nerandame laiko mankštai.
Darbais ir užduotimis perkrautoje jūsų dienotvarkėje mankšta, greičiausiai, yra paskutinėje vietoje. Galime paguosti – jūs ne vienintelis (-ė) toks (-ia). Pvz., tyrimai rodo, kad nepaisant perkrautų sąrašų su atliktinais darbais, šiuolaikinių amerikiečių gyvenimo būdas daug sėslesnis, nei ankstesnių kartų.
Deja, ilgas valandas sėdint transporto kamščiuose, po to biure prie kompiuterio, o galiausiai iš nuovargio sudribus prie televizoriaus, mankštai tikrai nelieka nei laiko, nei jėgų.
7. Mūsų aplinkoje yra apkūnių žmonių.
Jei jūsų svoris vis auga, apsidairykite, kokie žmonės jus supa. 2007 m. liepos 26 d. leidinyje „New England Journal of Medicine“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad nutukimas gali būti „socialiai užkrečiamas“.
Tyrime, kuris buvo atliekamas daugiau nei 32 metus, ir kuriame dalyvavo daugiau nei 12 tūkst. žmonių, reziumuojama, kad asmenims, kurių draugai, broliai ar seserys ar sutuoktinis (-ė) turi antsvorio, nutukimo rizika padidėja nuo 37 iki 57 proc.
8. Neišsimiegame.
Miego stoka padidina vadinamojo bado hormono grelino (kuris stimuliuoja apetitą) ir sumažina leptino (apetitą slopinančio hormono) kiekį, todėl padidėja nutukimo rizika.
Didžiojoje Britanijoje Bristolio universitete atliktas tyrimas parodė, kad lyginant su aštuonių valandų naktiniu poilsiu, kiekviena „nukirpta“ valanda siejama su beveik 3 proc. kūno riebalų prieaugiu.
9. Neskaičiuojame kalorijų.
Dauguma žmonių valgydami nė nesusimąsto apie tai, kiek kalorijų ar riebalų turi patiekalas. Tai skatina antsvorį, nes galime lengvai suvalgyti dvigubai didesnį nei optimalus kiekis, reikalingas palaikyti normalų kūno svorį. Jau nekalbant apie tai, jei norime numesti kažkiek kilogramų – sunku sulieknėti, jei nežinome, kiek kalorijų suvartojame.
10. Atsiskaitome mokėjimo kortele.
Atsiskaitymas banko kortele gali skaudžiai atsiliepti ne tik išlaidoms. „Visa“ atliko daugiau nei 100 tūkst. atsiskaitymo banko kortele restorane atvejų ir išsiaiškino, kad asmenys, kurie už maistą susimoka kreditine kortele, išleidžia 30 proc. daugiau, nei tie asmenys, kurie moka grynaisiais.
Vidutinė moteris, kuri kartą per savaitę lankosi greito maisto restorane ir už maistą susimoka banko kortele, papildomai per metus priauga 2,2 kg.
11. Nesilaikome mitybos režimo.
Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie valgo pusryčius, rečiau turi svorio problemų, be to, pavalgius ryte, lengviau palaikyti optimalų svorį ir tiems, kurie atsikratė atliekamų kilogramų.
Nutukimo tyrėja ir buvusi Amerikos bariatrijos specialistų bendruomenės prezidentė Denise Bruner sako, kad praleidus bet kurį valgymą didėja tikimybė, jog pajusime stiprų kompensacinio alkio priepuolį.
12. Nepatogiai rengiamės.
Tyrėjai iš Viskonsino universiteto išsiaiškino, kad darbo dieną rengiantis patogiais ir judesių nevaržančiais drabužiais, skatinamas fizinis aktyvumas. Konkrečiai, „džinsų dieną“ tyrimo dalyviai žengdavo vidutiniškai 491 žingsniu (8 proc.) daugiau, nei tomis dienomis, kai tekdavo vilkėti įprastais biuro drabužiais.
Taip pat nustatyta, kad daugiau vaikščiodami, tyrimo dalyviai „džinsų dieną“ sudegindavo papildomas 25 kalorijas. Tyrėjai paskaičiavo, kad jei 50 darbo savaičių vilkėtume patogius drabužius, per metus papildomai sudegintume 6250 kalorijų.
13. Reguliariai nesisveriame.
Neseniai Minesotos universitete atliktas tyrimas parodė, kad kasdien besisveriantys žmonės per du metus numetė apie 5,5 kg, o tie, kurie niekada nesisvėrė, numetė tik apie 2 kilogramus.
Kitame tyrime, kurio išvados buvo paskelbtos leidinyje „The New England Journal of Medicine“, reziumuojama, kad asmenys, kurie sveriasi kasdien (ir kurie sulaukia asmeninio palaikymo), 82 proc. mažiau linkę priaugti 3 kg nei asmenys iš kontrolinės grupės, kurioje nebuvo nei asmeninio palaikymo, nei nebuvo reguliariai sveriamasi.
14. Nuobodžiaujame.
„Priory Group“ Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad žmonės dažniau valgo, kai jiems nuobodu, o ne kai jaučia stresą.
